Naujausios
Keramikai ruošiasi karūnuoti karalių
Kuršėnuose, Etninės kultūros ir tradicinių amatų centre, šią savaitę darbuojasi iš visos šalies suvažiavę keramikai – vyksta pleneras. Nors jų kuria ir daugiau, aštuntasis Lietuvos puodžių karalius bus paskelbtas iš penkių pretendentų.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Penki pretendentai
Tapti aštuntuoju šalies puodžių karaliumi pretenduoja Marijus Labanauskas iš Pakruojo rajono Plaučiškių kaimo, Vydmantas Vertelis iš Kuršėnų, vilnietis Mindaugas Turolevičius ir Varėnos rajono atstovai, Rūta Indrašiūtė iš Makrimonių ir Artūras Matonis iš Beržupio kaimo.
Pretenduojantys tapti karaliumi privalo dalyvauti Kuršėnuose organizuojamame keramikų plenere. Jie taip pat turi atsivežti bent penkis savo darbus. Tai numatyta puodžių karaliaus premijos skyrimo nuostatuose.
Pretendentų į puodžių karaliaus titulą iki šiol buvo reikalaujama mokėti žiesti. Bet, Etninės kultūros ir tradicinių amatų centro direktorės Birutės Poškienės teigimu, buvo pamąstyta apie tai, kad puodžių amatas atsirado seniau, negu buvo išrastas žiedimo ratas.
Pirmosios puodų gamintojos buvo moterys – juk jos turėjo kažkur ruošti valgį. O vyrai, anot B. Poškienės, tingėdami lipdyti, pasilengvino sau darbą – išrado žiedimo ratą. Tada patys sėdo žiesti.
Penktadienį Kuršėnų centrinėje Lauryno Ivinskio aikštėje vyksiančiose puodžių varžytuvėse tiems, kurie lipdo, bus skirta daugiau laiko negu žiedžiantiems. Jų visų darbą galės stebėti žiūrovai.
Dirbančius stebės žiūrovai
B. Poškienė sako, jog per mažai laiko, kad stovykloje būtų dirbama su ilgiau džiūstančiu paprastu moliu. Per keturias dienas galima padaryti tik iš šamotinio, todėl ir buvo surengtas seminaras. Stovykloje ir žiedžiama, ir lipdoma iš šamotinio molio.
Kultūros ministerija skyrė nedaug lėšų keramikų stovyklai organizuoti, bet kone antra tiek paklojo Šiaulių rajono savivaldybė.
Tai, kas nulipdyta vakar, šiandien bus degama Etninės kultūros ir tradicinių amatų centre. M. Turolevičius, Vilniaus rajono Veliučionių vaikų socializacijos centre turintis dirbtuves, iš ten į Kuršėnus atsivežė molio degimo krosnį.
Tai, ką keramikai nužies bei nulipdys trečiadienį ir ketvirtadienį, penktadienį dviem krosnimis degs jau pačioje šventėje, L. Ivinskio aikštėje. Bus degama viena iš archajiškiausių molio apdirbimo technikų – raugo keramika, Baltijos šalyse naudota dešimtajame – dvyliktajame amžiuje.
Čia žiūrovai pamatys ir kaip puodai būdavo lipdomi, žiedžiami, marginami.
Savo amatą šventėje demonstruos ir kalviai, nes kad puodas tvirčiau laikytų, jį reikėdavo aprišti vielomis ar virvutėmis.
Penktadienio vakare, keramikams pasivaržius bei savo darbus demonstravus parodoje, speciali komisija išrinks Lietuvos aštuntąjį puodžių karalių.
Autoriaus nuotr.
PLENERAS: Etninės kultūros ir tradicinių amatų centre darbuojasi keramikai.
KŪRYBA: Nuo pakruojiečio Marijaus Labanausko kūrinio žvelgia Perkūnas.
KERAMIKA: Kuršėniškė Virgilija Silvestra Šufinskienė ir vilnietis Mindaugas Turolevičius – nuolatiniai keramikos plenerų dalyviai.
ORGANIZAVIMAS: Etninės kultūros ir tradicinių amatų centro direktorei Birutei Poškienei (kairėje) dabar itin daug rūpesčių.