APIE Į GALVAS KEMŠAMUS MOKSLUS IR TŲ MOKSLŲ AUKŠTUMAS

„Biržiečių žodžio“ nuotr.
Sakoma, jog reikia nuolat mokytis. Visur ir visada. Mokytas žmogus gyvenime neprapuola. Net kokiai nesėkmei ištikus. Juk ir iš nesėkmės ar bėdos galima pasimokyti. Tik mokytis nėra lengva. Juk mokslo šaknys karčios. Tačiau pasistengti verta, nes mokslo vaisiai dažniausiai būna saldūs. Mokslas – pasaulio galybė. Tačiau mokslas turi priešų. Vienas iš jų – nemokšiškumas.

ŠIS TAS APIE ŽINIAS

Dėl įvairių priežasčių ne visada mokytojams pavyksta žinių į mokinių galvas įkrėsti. Todėl turime net mokytų kvailių. Ar vienaip, ar kitaip – visiems reikia žinių. Ir toms žinioms perteikti yra sukurta švietimo sistema.

Minėjome, jog žinių reikia visiems. Mokslininkai sako, jog žinios būna dviejų rūšių: teorinės ir taikomosios.

- Manau, kad yra dar viena žinių rūšis – nereikalingos. Jos pagal įvairias programas kemšamos į galvas, bet šių žinių gyvenime neprireikia, – nuomonę pareiškė bičiulis Stasys. Ir pasišaipė: – Iš didelių raštų nebežinome, kur tų mokslų kraštas.

Tačiau švietimo specialistai tvirtina, jog visos mokslo žinios yra vertingos. Net ir tokios, kurių atrodo niekada nereikės, gyvenime gali padėti. Gal netiesiogiai. Kokioje nors keblioje padėtyje netikėtai, kaip nušvitimas ateis į galvą atsakymo sprendimas. Gal todėl mokymo įstaigose ir moko apie integralus bei diferencialus?

SMEGENŲ PLOVIMAS

Yra nuomonė, kad šių dienų žmonės gauna per daug žinių.

- Kai nuo ryto prisiklausau žinių iš Lietuvos ir plačiojo pasaulio, dažnai einu į netoliese esantį miškelį. Ten galva greitai prasivėdina. Aš tai vadinu smegenų plovimu, – patirtimi, kai išvalyti galvą pasidalino bičiulis.

Tačiau dabar smegenų plovimas vartojamas menkinančia reikšme. Neva taip priešai į patiklias piliečių smegenis su netikromis naujienomis įsigauna. Ir smegenis užvaldo. Todėl uždraudžiami kai kurių svetimų valstybių žiniasklaidos balsai.

- Vadinasi nėra sveika galvą pravėdinti?! Kai joje nebus daug savų minčių, bus tuščios vietos, į galvą lengvai gali įsikraustyti svetimos? – pusiau juokais, pusiau rimtai svarstė bičiulis.

Gali būti. Todėl nuolat kovojama su melagienomis. Vietoje jų skelbiami teisingi žodžiai. Taip nuo pašalinių minčių išvalomos smegenys. Tad smegenys turi būti nuolat užimtos tik geromis ir teisingomis mintims? Todėl nuolat atnaujinamos ir švietimo programos? Kad jos atitiktų laiko dvasią?

KĄ SAKO REITINGAI

Paskelbti naujausi Lietuvos švietimo įstaigų reitingai. Pastebėta, kad pastaraisiais metais smarkiai pagerėjo Kauno mokinių egzaminų rezultatai. Tad kauniečiai aplenkė vilniečius. Tačiau 2024 metų brandos egzaminų ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų rezultatai rodo, kad savivaldybių skirtumai pagal šiuos mokslo rodiklius skiriasi net kelis kartus.

Gal reitingai meluoja? Reitingų sudarytojai sako, jog skaičiavo visų abiturientų, baigusių konkrečią gimnaziją 2024 metais kiekvieno valstybinio brandos egzamino balų vidurkius. Rikiavo tuos egzaminus pagal svarbą. Žiūrėjo, kur ir kiek abiturientai gavo šimtukų. Skaičiavo, kiek kiekvienos gimnazijos abiturientų įstojo į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas. Vertino, kiek kiekvienos gimnazijos mokinių išvyko studijuoti į užsienio universitetus… Ir daugiau įvairių pasiekimų į reitingus sudėjo.

- Kodėl tad mokiniai, mokydamiesi pagal tas pačias programas užkopia ne į vienodas mokslo aukštumas? – stebėjosi Stasys.

Buvo ir yra įvairių aiškinimų. Įvairiais būdais bandyta reikalus taisyti. Uždaryta daug kaimo mokyklų. Mokiniai, kad gautų geresnį išsilavinimą, vežami į miestus…

- Tai dabar jau visus mokinius gal jau reikia vežti į Kauną, jeigu ten aukščiausi mokslo reitingai?! – nusijuokė bičiulis Stasys.

Gali būti, kad švietimo reikalams koją kiša visokios švietimo reformos. Šalies švietimo galvos sugalvoja naujų programų, o vadovėlių ne visoms spėja atspausdinti. Sumano tarpinių egzaminų. Pabando. Po kurio laiko visus egzaminus į birželį sugrūda… Nuo naujovių mokytojams ir mokiniams galvos sukasi.

Praėjusį trečiadienį tas mūsų švietimo reformas „Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas viešai pavadino amžinu nesusipratimu.

Jeigu jau taip, tad neverta gilintis į švietimo reikalus? Nėra prasmės kalbėti apie tai, ko suprasti negalime? Jeigu dabartinius švietimo sistemos kai kuriuos pokyčius nesusipratimu vadina net ponas Sarafinas, tad mudviem su Stasiu nėra reikalo į ginčus kištis. Juk mudviem, krimtusiems mokslų dar sovietinėse kaimų pradinėse mokyklose, dabartiniai anūkų mokslai prilygsta kosminių raketų mokslams. Ne mūsų nosiai apie švietimą svarstyti. Tačiau, kai šią savaitę per radijus ir televizijas kas netingėjo, tas reitingus aptarinėjo, ir mudu – nesusiturėjome.