
Naujausios
Senosiose Vabalninko kapinėse, eidamas aplankyti artimųjų kapo, atkreipiau dėmesį į sutvarkytą kapą ir ant jo kuklų antkapį su įrašyta keista pavarde – Bretania. Šį kartą pastebėjau ir jį tvarkančią moteriškę. Užkalbinau. Prisistatė – Danutė Brazdžiūnienė. Kiek žinojo, ji papasakojo apie Bretanią.
Antanina Valeckaitė, gimė dar XIX amžiaus pabaigoje Gaižiūnų kaime. Pradžios mokykloje pramoko kalbėti rusiškai. Lenkiškai mokėjo melsdamasi iš lenkiškos maldaknygės. Nuo mažens pamėgo dainą, muziką. Vengdamos susirgti tuose kraštuose paplitusios tuberkuliozės, ji su seserimi išvyko į Peterburgą. Mokėsi muzikos mokykloje solinio dainavimo. Turėjo gražų, sodrų balsą. Mandagią, gabią mergaitę į savo kompaniją priėmė garsi ponia. Kartu su ponia jauna mergaitė keliavo po Europą. Per ponios rengiamus pokylius ji svečius linksmindavo dainuodama. Patiko vyno gamyklos savininkui italui ir už jo ištekėjo. Tapo Bretania. Apsigyveno Moldavijoje. Turėjo gražų, erdvų namą, mašiną. Šeimoje gimusi dukra neišgyveno. Ji su vyru Pjeru įsidukrino vietinę mergaitę Helą, ją išaugino ir išleido į žmones. Užėjus sovietų valdžiai, namai ir vyno gamykla buvo konfiskuota. Vyras tokios netekties ir skausmo neatlaikė, mirė. Likusi viena Antanina dar kelerius metus ten dirbo. Vengdama gresiančio trėmimo į Sibirą, ji grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Vabalninke, Paryžiaus gatvėje, pas giminaitę Vandą Brazdžiūnaitę-Indrašienę. Dirbo ligoninėje sanitare, giedojo bažnyčios chore, kultūros namuose. Jos skambus balsas taip aidėjo bažnyčioje, kad net žmonės apsigręždavo pasižiūrėti. Vargonininkas Kazimieras Pugžlys per šventes jai leisdavo pagiedoti solo. Pas ją bute apsigyvendavo mokykloje besimokantys giminaičiai. Ir jiems ji padainuodavo tai liaudies dainas, romansus, tai operų arijas.
Danutė mokėsi Veterinarijos akademijoje, ištekėjo už Leono Brazdžiūno ir abu atvyko dirbti į Vabalninko žemės ūkio technikumą. Tada jiedu ir aplankė Antaniną Bretanią, pas kurią Leonas gyveno besimokydamas Vabalninko vidurinėje mokykloje. Danutė iki šiol prisimena, kad Antanina, išgirdusi jog jiedu turi sūnų Faustą, padainavo ariją iš Š. Guno operos „Faustas“: „ Pasakykite jai, mieli žiedai...“ . Jau nebe tokiu švelniu, kiek vibruojančiu balsu. Atminimui Antanina Leonui padovanojo portsigarą, o Danutei – auksinį žiedą. Neužilgo, apie 1970 metus, dainininkė mirė. Palaidota šalia netekėjusios sesers S. Valeckaitės. Šią žemelę paliko ir Leonas. Danutė dažnai aplanko ne tik savo vyro, bet ir šį kapą. Belieka tik padėkoti Danutei už pasidalinimą žiniomis apie šią keistos pavardės moterį.