Kareivių motinų sąjunga rūpinasi savo narių kasdienine veikla

Bir­žų ra­jo­no ka­rei­vių mo­ti­nų są­jun­ga, vie­ni­jan­ti tiek so­vie­ti­nė­je ar­mi­jo­je, tiek Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė­je tar­na­vu­sius ir su­ža­lo­tus as­me­nis, tiek žu­vu­sių tar­ny­bos me­tu ar­ti­muo­sius, rū­pi­na­si su­teik­ti įvai­rią pa­gal­bą sa­vo na­riams. Vie­na iš to­kių – ir šis pro­jek­tas, ku­ria­me da­ly­vau­ja dvi­de­šimt du mū­sų ra­jo­no gy­ven­to­jai.

Už­siė­mi­mai vyks­ta Bir­žų Jung­ti­nės me­to­dis­tų baž­ny­čios pa­tal­po­se. Sa­vo da­ly­ką ge­rai iš­ma­nan­tys įvai­rių gru­pe­lių (siu­vi­mo, skre­bi­ni­mo, pa­puo­ša­lų kū­ri­mo iš odos, ka­ro­liu­kų vė­ri­mo, vil­nos vė­li­mo, pa­pjė ma­šė, bal­dų res­tau­ra­vi­mo) va­do­vai per­da­vė ži­nias, da­li­no­si il­ga­me­te pa­tir­ti­mi. Aš­tuo­nis kar­tus kiek­vie­ną mė­ne­sį vyks­tan­čiuo­se su­si­ti­ki­muo­se iš­mok­ta ne­ma­žai.

Praė­ju­sį ant­ra­die­nį bū­re­lis pro­jek­to da­ly­vių plu­šė­jo, va­do­vau­ja­mi Van­dos Tau­jans­kie­nės ir Vi­tos Ki­se­liū­nie­nės. Joms tal­ki­no meist­rė iš Va­bal­nin­ko, tau­to­dai­li­nin­kė Zi­ta Kum­pe­lie­nė.

Mo­te­rys ro­dė jau bai­gia­mas kur­ti sa­ges iš vel­tos vil­nos, džiau­gė­si įval­dę ir pa­pjė ma­šė tech­ni­ką ir da­bar ga­lin­čios ne tik pa­čios pa­si­puoš­ti, pa­ma­lo­nin­ti ar­ti­muo­sius, bet ir pa­si­ga­min­ti leng­vų ir gra­žių dir­bi­nių na­mams. Pap­jė ma­šė (kram­ty­tas po­pie­rius) tech­ni­ka, pa­sak meist­rės Vi­tos Ki­se­liū­nie­nės, iš po­pie­riaus ma­sės da­ry­ti tri­ma­čius erd­vi­nius daik­tus eg­zis­ta­vo nuo pat po­pie­riaus at­si­ra­di­mo lai­kų. Nau­do­jan­tis šia tech­ni­ka su­kur­ti dar­bai yra leng­vi, at­ro­do na­tū­ra­liai. Pro­jek­to da­ly­viai la­bai pa­mė­go kur­ti paukš­tu­kus, au­ga­li­nės for­mos in­dus – la­pus. Taip pat pa­ban­dė for­muo­ti an­ge­liu­kų gal­vy­tes. Pa­sak pa­pjė ma­šė me­no su­si­rin­ku­siuo­sius mo­kiu­sios Vi­tos Ki­se­liū­nie­nės, pro­jek­to da­ly­viai no­riai lan­ko už­siė­mi­mus, ma­to sa­vo dar­bo re­zul­ta­tus ir jais yra pa­ten­kin­ti.

Van­da Tau­jans­kie­nė pa­sa­ko­jo, jog mo­te­rims la­bai pa­tin­ka puoš­tis ir pa­čioms su­si­kur­ti pa­puo­ša­lus. Ypač no­rė­ta pa­si­ga­min­ti juos­te­lių or­di­nus, su­si­ver­ti apy­ran­kių, ka­ro­lių, aus­ka­rų, pa­ka­bu­kų iš na­tū­ra­lių ak­me­nu­kų, stik­lo, bi­se­rio ir ki­to­kių me­džia­gų. O kur dar megz­ti lo­biai – ko­ji­nės, pirš­ti­nės, rie­ši­nės.

Šven­čių pro­go­mis šau­niai pa­dir­bė­ta ku­riant at­vi­ru­kus bei de­ko­ruo­jant al­bu­mus.

Pro­jek­to da­ly­vių dar­bai su­do­mi­no ir jų šei­mų na­rius. Ne vie­nuo­se na­muo­se iš­ban­dy­ta bal­dų res­tau­ra­vi­mo ga­li­my­bė. Sta­nis­la­va Gri­ga­ra­vi­čie­nė pa­sa­ko­jo taip at­nau­ji­nu­si vi­są sve­tai­nės sek­ci­ją.

Įvai­rius ge­bė­ji­mus ug­dan­tys už­siė­mi­mai, pra­si­dė­ję šių me­tų pra­džio­je, tę­sis iki gruo­džio pa­bai­gos. Pa­sak pro­jek­to da­ly­vių, dar daug ko no­ri­ma iš­mok­ti, juk mo­ky­mui­si, pa­ži­ni­mui ri­bų nė­ra.