Tvarkomos Juodžionių kaimo kapinaitės

Pa­ro­vė­jos se­niū­ni­jo­je gau­su ka­pi­nių. Se­niū­nė Gai­lu­tė Ta­mu­lė­nie­nė jų pri­skai­čia­vo vi­sas ke­tu­rias de­šim­tis. Dvi­de­šimt pen­kios iš jų vei­kian­čios ir apie ke­tu­rio­li­ka ne­vei­kian­čių. Rū­pin­tis ten­ka vi­so­mis. Vie­no­se pa­kan­ka nu­šie­nau­ti žo­lę, pa­si­žiū­rė­ti, kad bū­tų iš­vež­tos šiukš­lės, o ki­to­se ten­ka įdė­ti daug pa­stan­gų ir lai­ko, kad vi­siems bū­tų ge­rai.

Nuo per­nai me­tų dau­giau dė­me­sio ski­ria­ma Juo­džio­nių kai­mo ka­pi­nai­tėms. Se­niai meist­ro ran­kos ten pra­šė­si se­na ak­me­ni­nė tvo­ra, pa­si­ges­ta ply­te­lė­mis nu­klo­to cent­ri­nio ta­ko. Praė­ju­sią va­sa­rą se­niū­ni­jos dar­bi­nin­kai bu­vo pra­dė­ję tvar­ky­ti iš­griu­vu­sią tvo­rą. Šį­met dar­bai tę­sia­mi. Pa­sak Pa­ro­vė­jos se­niū­ni­jos ūkio rei­ka­lų spe­cia­lis­to Pet­ro Dre­vins­ko, dar­buo­ja­si se­niū­ni­jos ūkio dar­bi­nin­kai, jiems gelbs­ti lai­ki­nuo­sius dar­bus pa­gal pro­gra­mą at­lie­kan­tys se­niū­ni­jos žmo­nės.

At­si­ve­žus pa­nau­do­tų ply­te­lių iš Bir­žų mies­to, jau nu­ties­tas pla­tus ta­kas nuo pat ka­pi­nių var­tų iki cent­ro. Pa­si­rū­pin­ta ir bor­te­liais (jais ta­po se­ni plokš­ti stul­pai). Se­niū­ni­ja dė­kin­ga žmo­gui, ku­ris juos ati­da­vė. Te­li­ko iš­si­kas­ti ir par­si­vež­ti.

Per­nai me­tais res­tau­ruo­ta pen­kias­de­šimt met­rų tvo­ros. Šį­met vėl tiek pat. Tvo­ra per­mū­ri­ja­ma iš nau­jo, be­to­nuo­ja­mas jos vir­šus.

Pet­ras Dre­vins­kas iš­sa­kė daug gra­žių žo­džių se­niū­ni­jos dar­bi­nin­kams Gy­tau­tui Ja­nu­še­vi­čiui, Sau­liui Bi­ri­nui ir Egi­di­jui Pu­niui, ku­rie yra ne tik darbš­tūs vy­rai, bet ir mo­ka at­lik­ti įvai­rius sta­ty­bos dar­bus. Tvar­kan­tis su sa­vo žmo­nė­mis, kai ne­rei­kia sam­dy­ti spe­cia­lis­tų, pa­sak P. Dre­vins­ko, ga­li­ma su­tau­py­ti dau­giau lė­šų ir at­lik­ti dau­giau dar­bų, nau­din­gų Pa­ro­vė­jos kraš­tui.