Naujausios
Rūpestis „savu lizdu“ ar savais studentais?
Vakar įvyko atviras Šiaulių universiteto Menų fakulteto Teatro katedros posėdis, kurį paskatino beprecedentis atvejis — Šiaulių universitetą ketino palikti pirmakusiai, būsimieji aktoriai, sužinoję, jog dėl profesinių principų ketina trauktis jų dėstytojas ir kurso vadovas Edmundas Leonavičius.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Kaltas viešumas?
Posėdyje pirmiausia apkaltinti žurnalistai. Praėjusią savaitę būtent „Šiaulių kraštas“ paviešino universiteto Teatro katedroje kilusį beprecedentį atveją. Tada Edmundas Leonavičius įvardijo pagrindinius pasitraukimo motyvus: nėra aišku, ką rengia ši studijų programa, mažai individualių valandų, studentai priversti atlikti trenažą ant cementinių grindų. Studentai savo ruožtu tikino norintys tapti aktoriais, nes taip parašyta ant jų bakalauro diplomo ir tvirtino su savo dėstytoju siejantys bręstančius pokyčius.
„Priešingai, negu mano kolegos, negalvoju, kad yra blogai, jog į viešumą iškilo skauduliai“, — situaciją švelnino ŠU studijų prorektorius Juozas Pabrėža.
Universitetas „aktorių“ neberengs
Iš E. Leonavičiaus sužinojęs apie cementines grindis J. Pabrėža stebėjosi, kad universitetas iki šiol neišsprendė menkos kiliminės dangos problemos.
J. Pabrėža pateikė ir naujieną: nuo šio rudens bus teikiamas bakalauro laipsnis be „aktoriaus“ kvalifikacijos, ir vylėsi, kad Estrados meno specialybės programa bus savita klasikinio regioninio universiteto programa, o ne Teatro ir muzikos akademijos programos kopija.
„Tu svaičioji“
Klausiama, ar Teatro katedrai buvo žinomos E. Leonavičiaus iškeltos problemos, Teatro katedros vedėja Marija Žibūdienė teigė, kad jos buvo žinomos ir prieš dėstytojo atėjimą. M. Žibūdienės teigimu, E. Leonavičius nė karto neiškėlė nė vieno probleminio klausimo katedros posėdžių metu, tai esą įrodo protokolai.
„Jūs meluojate. Kiek kartų aš kalbėjau apie tas grindis“, — pasipiktino E. Leonavičius. — Kiek kartų apie tai sakiau, nuo rugsėjo pabaigos, kai pamačiau, jog vaikai repetuoja ant cementinių grindų“.
„Edmundai, gal tu svaičioji“, — kolegai replikavo Juozas Žibūda, Estrados teatro įkūrėjas.
„Ai, šokiams? Bet juk ne tu dėstai, yra atsakinga dėstytoja...“, — prisiminė M. Žibūdienė.
„Ar aš nesu kurso vadovas?“.
„Tu esi kurso vadovas, bet gerbkime visus dėstytojus...“
„Palaukite, bet kaip kurso vadovas matau, kad ant tokių grindų šokti kategoriškai neįmanoma, kad universitetas turi džiaugtis, jog nė vienas studentas negavo stuburo traumų“, — prieštaravo E. Leonavičius.
Beįsiplieskiantį konfliktą ėmėsi gesinti kolegos, o Menų fakulteto dekanas V. Žalys išreiškė viltį, kad ir po „tokios reklamos“ bei žurnalistų “padarytos didžiulės žalos universitetui“ katedra išgyvens.
Tačiau M. Žibūdienė tikino nė nesitikinti, kad kas nors stos šiemet „po tokios reklamos“ ir papriekaištavo E. Leonavičiui, kad negarbinga teršti savo lizdą.
Asistentas prieš poną Vasilijų
E. Leonavičius į posėdį atėjo pasirengęs, pasikalbėjęs su savo studentais ir surašęs ant lapo pasiūlymus bei problemas, kurias, jo manymu, galima lengvai išspręsti.
Be tinkamų grindų E. Leonavičius reikalavo suformuluoti ir suderinti kurso vadovo pareigas bei teises. Dėstytojas prisipažino iki šiol nematęs darbo sutarties, tik žinąs, kad pagal sutartį tėra asistentas.
Dėstytojas prašo sudaryti galimybę be jokių apribojimų su studentais žiūrėti video medžiagą Šiaulių universiteto bibliotekoje tam pritaikytoje patalpoje. Ikii šiol jam su studentais ten patekti nepavykdavę: arba buvo sakoma, kad patalpos nepritaikytos grupei, arba jis atėjo ne tą dieną. „Pripirkta už Europos pinigus masė aparatūros, bet įeiti ten negalima, nes ten sėdi toks ponas Vasilijus...“, — sakė E. Leonavičius.
Kurso vadovas reikalavo parengti aiškią Estrados meno artisto rengimo koncepciją, be to, siūlė pakeisti pavadinimą į „scenos artisto“, kad šią specialybę baigę studentai galėtų ją plačiau taikyti pagal gyvenimo poreikius.
Kaip išmesti studentą
Prie savo sąrašo E. Leoavičius iškėlė ir kitą pribrendusią problemą: kaip pašalinti studentą, kuris yra ne savo vietoje?
Kolegai pritarė ir kiti katedros dėstytojai, susidūrę su šia problema.
„Matyt, nebuvo dar dar tokių laikų, kad būtų taip sunku atsisakyti dėstytojo, kuris geria ir neina į paskaitas, ir studento, kuris sėdi ne savo vėžėse“, — sutiko ir dekanas V. Žalys.
Tačiau, anot dekano, E. Leonavičiaus išsakytos nors ir teisingos pastabos esą prieštarauja Bolonijos procesui. „Pagal Bolonijos procesą mes teikiame paslaugas“ — aiškino V. Žalys.
„Nesuabsoliutinkime, čia ne ekonomika“, — priekaištavo J. Pabrėža.
Dėstytojai kėlė klausimą, kad studentai pirmiausiai turi gauti universitetinį išsilavinimą, todėl universitete nėra tinkamiausias būdas kalbėti apie paslaugas.
Prabilta apie tai, kad čia dėstytojai dirba „už kapeikas“. “Gal laikas baigti — turime dirbti normaliu etatu už normalų atlyginimą, o ne antraeilininkais už 200 litų“, — kalbėjo dėstytojai.
Apie sprendimo būdus
Po karštų diskusijų išsiaiškinta, kad Teatro katedrai turi teisę iki 50 procentų koreguoti studijų modulį. „Manau galima surasti ir kurso vadovo pareigybę, ir mokėti papildomą priedą“, — pažadėjo universiteto rektorius V. Lauruška.
Pažadėta kuo greičiau išspręsti ir cementinių grindų problemą.
ASISTENTAS: Dėstytojas E. Leonavičius į dienos šviesą traukė vis naujas įsiskaudėjusias problemas. Pagal darbo sutartį pirmojo kurso vadovas tėra asistentas.
PROTOKOLAI: Teatro katedros vedėja M. Žibūdienė tvirtino, kad E. Leonavičius nė karto neiškėlė nė vieno probleminio klausimo Teatro katedros posėdžių metu, tai esą įrodo ir protokolai.
PROREKTORIUS: „Jūs atsakingi už studento parengimą, todėl neklauskite, kaip studentui geriau — nereikia žaisti iki paskutinio kurso. Negalvokite, kad krepšelis — panacėja“, — ragino dėstytojus atsisakyti nemokšų studijų prorektorius Juozas Pabrėža.
Jono TAMULIO nuotr.