Naujausios
„Rinkoje esame žinomi dėl savo inovatyvumo ir plataus produktų krepšelio, pritaikyto labai skirtingiems vartotojų segmentams. Nuolat stebime, kas vyksta tarptautinėse rinkose ir prognozuojame, kaip greitai tendencijos pasieks Lietuvą. Vieni sprendimai pagrįsti skaičiais, kiti – vidine nuojauta. Šįkart abiejų sintezė paskatino šiam žingsniui“, – pasakoja idėjos sumanytojas ir „Biržų duonos“ vykdomasis direktorius Andrius Kurganovas.
Statistika rodo, kad pasaulyje nuo 2013 m. begliutenių gaminių rinka išaugo beveik du kartus. Pastebima, kad vartotojai vis dažniau ieško produktų, kurie savo sudėtyje visiškai neturėtų gliuteno. Tai sergantys celiakija ar kitų alergijų maistui turintys žmonės, bet didelę dalį sudaro ir sąmoningai šių gaminių atsisakantys vartotojai.
Kepyklos atstovai tikina, kad žengiant pirmuosius žingsnius orientuojamasi į žymiai platesnę auditoriją nei tik gliuteno netoleruojančius vartotojus. Vyraujančios tendencijos rodo, kad lietuviai šiuo metu sveikatai teikia daug dėmesio ir dalis vartotojų atsisako gliuteno ar kvietinių miltų.
Produktų kokybei taikomi itin aukšti kriterijai
A. Kurganovas teigia, kad įmonės komanda prie naujojo projekto dirbo visus metus. Procesas užtruko dėl cechui keliamų itin aukštų reikalavimų bei išskirtinio skonio gaminių kūrimo. Technologams buvo nustatytas tikslas sukurti tokią be gliuteno produkciją, kuri savo skoninėmis savybėmis, išvaizda, tekstūra konkuruotų su įprastais gaminiais.
Begliutenių produktų kokybės kriterijų atitikimas normoms bus nuolat tikrinamas Kauno technologijos universiteto Maisto tyrimų institute. „Pasitikrinome gliuteno kiekį duonose. Labai džiaugiamės, kad galime gaminti produktus, kurie atitinka „be gliuteno“ kategoriją – juose gliuteno kiekis, remiantis atliktais tyrimais, nesiekia leistinos aukščiausios 20 mg/kg galutiniam vartotojui parduodamo maisto produkto ribos. Cechą atskyrėme nuo kitų patalpų, kad išvengtume kryžminės taršos ir užtikrintume produktų saugą“, – pasakoja „Biržų duonos“ kokybės vadybininkė Jolita Bukauskaitė.
Specialistė pabrėžia, kad ateityje planuojama atsitiktine tvarka parinktus gaminius tirti ne tik esančius kepykloje, bet jau pasiekusius ir parduotuvių lentynas.
Naujasis įmonės cechas atskirtas nuo kitų įmonės patalpų, jame naudojamas tik šiai produkcijai gaminti skirtas inventorius, o atėję į darbo vietą darbuotojai privalo pasikeisti drabužius, kad būtų išvengta bet kokios išorinės taršos. Šiuo metu ceche dirba trys darbuotojai. Pasiteisinus projektui – planuojama plėtra.
Rugpjūčio 20 d. duris atveriantis naujasis begliutenis cechas startuoja su keliais produktais – tamsia duona su sėklomis, avižine duona, keksiukais, sausainiais ir kitais saldžiais kepiniais. Kepykla siekia, kad šie gaminiai būtų skanūs visiems vartotojams – tiek toleruojantiems gliuteną, tiek jo netoleruojantiems.
Pasak technologės Laimos Stapulionienės, gaminant naujus begliutenius produktus, iš avižų ar kitų miltų gliutenas yra pašalinamas dirbtinai arba tiesiog nenaudojamos gliuteno turinčios žaliavos. Pasirenkamos alternatyvos – gliuteno neturintys javai ir įvairios sėklos.
Novatoriškus sprendimus rinkai pristatanti „Biržų duona“ kiekvienam gaminiui skiria daug dėmesio nuo idėjos sukūrimo iki produkto atsiradimo parduotuvių lentynose. Savo veiklos metus skaičiuojanti nuo 1953 m., šiandien kepykla patenka tarp 5 didžiausių Lietuvos kepyklų. Puoselėdama senąsias ruginės duonos kepimo tradicijas, įmonė nepamiršta nuolat ieškoti naujovių ir atsižvelgti į vartotojų pageidavimus. Be kepyklos, UAB „Biržų duona“ taip pat turi 17 firminių parduotuvių, 4 kepinių namus „Sucré“ ir 6 „draugų“ parduotuves, veikiančias franšizės pagrindu.
