Ispanų režisieriaus svajonė išsipildė: jis aplankė Biržus

Pa­pa­sa­ko­ki­te, kaip at­si­dū­rė­te ki­no in­dust­ri­jo­je? O gal dar esa­te pa­ke­liui?

Stu­di­ja­vau kom­piu­te­ri­nę in­ži­ne­ri­ją. Uni­ver­si­te­te bu­vo ku­rian­čių fil­mus. Pa­mė­gi­nau ir aš. Tai ta­po ma­no po­mė­giu.Pa­ra­šiau fil­mo sce­na­ri­jų, ku­rie nu­siun­čiau di­de­lei Is­pa­ni­jos ki­no kom­pa­ni­jai "Dia­go­nal TV". Sup­ra­tau, kad rei­kia nu­trauk­ti stu­di­jas, nes kom­piu­te­ri­nė in­ži­ne­ri­ją – ne man, nors jau bu­vau penk­ta­me kur­se. Tė­vai to­kiu ma­no pa­si­rin­ki­mu ne­bu­vo pa­ten­kin­ti. Da­bar dir­bu rek­la­mos sri­ty ir ku­riu trum­pe­met­ra­ži­nius fil­mus. Iš tie­sų tai esu pa­ke­liui, nes sva­jo­ju kur­ti il­go met­ra­žo fil­mus, te­le­vi­zi­jos lai­das. Ka­dan­gi ne­lan­kiau ki­no me­no stu­di­jų, da­bar­ti­nis pro­ce­sas yra tar­si mo­ky­ma­sis.

Jū­sų ži­no­miau­sias trum­po met­ra­žo fil­mas yra "Ap­kam­šyk ma­ne" ("Tuck me in"). Jis su­lau­kė dau­giau­siai įver­ti­ni­mų, per­žiū­rų in­ter­ne­te. Žiū­ro­vas fil­mo siu­že­tą su­pran­ta la­bai skir­tin­gai. Ką no­rė­jo­te tuo pa­sa­ky­ti?

Tė­vas atei­na nak­čiai at­si­svei­kin­ti su sū­nu­mi. Sū­nus tė­vui pri­me­na, kad jis dar ne­pa­žiū­rė­jo, ar kas ne­si­sle­pia po jo lo­va. Kai tė­vas pa­si­žiū­ri po lo­va, ten pa­si­slė­pęs jo sū­nus tė­vui sa­ko, jog jo lo­vo­je kaž­kas gu­li. Tė­vas ne­be­sup­ran­ta, ku­ris iš jų yra tik­ra­sis jo sū­nus, o ku­ria­me įsi­kū­ni­jęs blo­gis. Tai yra pa­ts di­džiau­sias tė­vo koš­ma­ras, ma­ty­ti ap­sės­tą sa­vo vai­ką. Ira­ne, pri­sta­tant šį fil­mą, žmo­nės pa­ste­bė­jo, kad kam­ba­ry nė­ra ma­mos ir kad gal­būt tai ma­ma yra įsi­kū­ny­jęs blo­gis. Fil­mas tuo ir pa­trauk­lus, kad ga­li fan­ta­zuo­ti. Jau esu ga­vęs pra­šy­mą su­kur­ti sce­na­ri­jų il­ga­met­ra­ži­niam fil­mui pa­gal šį siu­že­tą. Ma­nau, kad tai bus siau­bo fil­mas. Tė­vai da­bar daug dir­ba, o vai­kai rei­ka­lau­ja jų dė­me­sio įvai­riais bū­dais. Tai ir tu­rė­tų at­si­spin­dė­ti fil­me.

Fes­ti­va­liui "Pa­sau­lio šir­dis – Bir­žai" pa­tei­kė­te ani­ma­ci­nį fil­mą "Po gi­mi­mo". Ko­dėl bū­tent šis fil­mas šiam fes­ti­va­liui?

Esu su­kū­ręs 30 trum­po met­ra­žo fil­mų. 29 iš jų – vai­dy­bi­niai ir tik vie­nas ani­ma­ci­nis – "po gi­mi­mo". Aš la­bai mėgs­tu ani­ma­ci­ją, žiū­riu vi­sus ani­ma­ci­nius fil­mus. Šis ani­ma­ci­nis ma­no fil­mas kur­tas iš šir­dies. Kai per­skai­čiau Bir­žų fes­ti­va­lio ap­ra­šy­mą "Pa­sau­lio šir­dis – Bir­žai", su­pra­tau, kad tin­ka­miau­sias yra šis fil­mas. Fil­me kal­ba­si dvy­niai dar ma­mos įsčio­se ir svars­to, ar yra gy­ve­ni­mas po gi­mi­mo. Vi­są fil­mą gir­di­mi ma­mos šir­dies dū­žiai. Be­je, jie tik­ri, įra­šy­ti ir sau­go­mi bib­lio­te­kos ar­chy­ve.

Kaip su­gal­vo­jo­te pa­teik­ti fil­mą fes­ti­va­liui, ku­ris star­tuo­ja ma­ža­me ir ne­ži­no­ma­me jums mies­te?

Nuo­lat se­ku in­ter­ne­to plat­for­mas, ku­rio­se skel­bia­ma ki­no in­for­ma­ci­ja. Plat­for­ma, ku­rio­je bu­vo pa­skelb­tas Bir­žų fes­ti­va­lis, la­bai po­pu­lia­ri. Šio fes­ti­va­lio ren­gė­jai la­bai ge­rai pa­da­rė, pa­si­rink­da­mi šią plat­for­mą. Nau­do­ji­ma­sis in­ter­ne­to plat­for­mo­mis la­bai suar­ti­na ki­no kū­rė­jus ir pub­li­ką.

Ar pa­teik­da­mas fil­mą fes­ti­va­liui, bet "pa­si­gug­li­no­te", kas tie Bir­žai? Ar ne­si­bai­mi­no­te, kad fil­mus ver­tins ne pro­fe­sio­na­li ko­mi­si­ja, o kaž­ko­kio ma­žo jums ne­ži­no­mo mies­te­lio mė­gė­jai?

Kai ma­no fil­mą iš­rin­ko ge­riau­siu iš 682 pa­teik­tų, "pa­si­gug­li­nau" ir su­ži­no­jau, kas tie Bir­žai. Dar siųs­da­mas fil­mą fes­ti­va­liui, įsi­gi­li­nau į jo kon­cep­ci­ją. Pa­ju­tau, kad lai­mė­siu. Jau esu da­ly­va­vęs 45 fes­ti­va­liuo­se ir 5 iš jų pel­niau ap­do­va­no­ji­mus. Ta­čiau šis, Bir­žų ap­do­va­no­ji­mas, yra man sva­riau­sias. Anks­čiau lai­mė­jau skir­tin­go­se ka­te­go­ri­jo­se, o čia – glo­ba­lio­je ka­te­go­ri­jo­je!

Šį fil­mą kū­rė­te kar­tu su Blan­ca Bo­net. Pri­zas – ke­lio­nė į Bir­žus – bu­vo vie­nam žmo­gui. Kaip pa­si­da­li­no­te?

Kai pa­ju­tau, kad ga­liu lai­mė­ti pri­zą, la­bai il­gai su­kau gal­vą, kaip jį pa­si­da­lin­si­me. La­bai no­rė­jau va­žiuo­ti į Lie­tu­vą. Pers­kai­tęs fes­ti­va­lio ap­ra­šy­mą su­pra­tau, kad tu­riu bū­ti to­je vie­to­je. Pas­kui sa­ve nu­til­džiau: dar ne­lai­mė­jai, o el­gie­si kaip vai­kas. Bet lai­mė­jau. Tuo­met nie­ko ki­to ne­li­ko, kaip pa­si­kal­bė­ti su Blan­ca. Prieš tai vie­na­me fes­ti­va­ly­je lai­mė­jo­me 500 eu­rų pri­zą. Tai nu­ta­rė­me: aš vyks­tu į Bir­žus, o ji "taš­ko" 500 eu­rų pri­zą.

Kaip įsi­vaiz­da­vo­te Bir­žų žiū­ro­vą?

Vai­kai, suau­gę žmo­nės. Daug skir­tin­gų reak­ci­jų. Gal grį­žęs į Is­pa­ni­ją su­kur­siu fil­mą apie Bir­žus?

P. S. Ig­na­cio Ro­do Bir­žuo­se pra­lei­do ke­le­tą die­nų. Jam čia taip pa­ti­ko, jog pla­nuo­ja grįž­ti ki­tą­met ir gal­būt su­reng­ti ki­no kū­rė­jų sim­po­ziu­mą, ku­ria­me jie kur­tų trum­po met­ra­žo fil­mus apie Bir­žus.