Garsiausias Lietuvoje maisto stilistas Reinaldas Janonis karjerą pradėjo Biržų turguje

R. Janonio asmeninio archyvo nuotr.
Reinaldas iškeitė prestižinę molekulinės biologijos specialybę į didžiausią gyvenimo aistrą - maisto gamybą.
Ar yra tekę girdėti sparnuotą frazę: „Nėra nuoširdesnės ir tikresnės meilės už meilę maistui“? Nors romantikai drįstų pasiginčyti, vis tik joje yra tiesos grūdas. Tai galėtų patvirtinti ir žinomiausias mūsų šalies maisto stilistas Reinaldas Janonis. Šiam biržiečiui drąsos ir užsispyrimo galėtų pavydėti daugelis – vyras iškeitė prestižinę molekulinės biologijos specialybę į didžiausią gyvenimo aistrą – maisto gamybą. O sėkmingą verslą su tūkstančiu litų kišenėje pradėjo tuomet, kai Lietuvoje verslininkai vienas po kito skelbė bankrotą. Ir tikrai ne daug kas žino, jog šiandien visai Europai maisto reklamas stilizuojantis Reinaldas Janonis savo karjerą pradėjo kartu su močiute Biržų turguje kepdamas bandeles ir kitus gardumynus. Savimi pasitikintis vyras žino savo vertę: „Turiu charizmą ir žmonės mėgsta su manimi dirbti. Ir mėgsta, ir nekenčia, kad daug mokėti reikia. Bet vis vien dirba“. Pokalbio metu paaiškėja, kad būtent konditerei močiutei jis dėkingas už įskiepytą norą dirbti bei drąsą imtis naujų veiklų. Galbūt ir jums teko ragauti Sigutės Vandos Stiškienės bandelių, kuriomis kiekvieną ketvirtadienį ir šeštadienį kvepėdavo pagrindinė miesto prekyvietė?

Reinaldai, kokia buvo Tavo pirmoji pažintis su konditerija? Ar dar pameni, kurie kepiniai buvo Tavo arkliukas?

Pirmoji pažintis prasidėjo nuo grybukų, kaštonų ir riešutėlių, gaminamų pas šviesios atminties močiutę Sigutę Vandą Striškienę, jos ceche, namo rūsyje. Buvau paauglys – gal 13-kos metų. Greitai įgudau ir po kelerių metų jau galėjau be didelio vargo pagaminti tortą. Tokia buvo mano pradžia saldumynų pasaulyje. Beje, saldumynų aš pats visiškai nevalgau. Tikriausiai taip atsitiko dėl vaikystėje suvalgyto didelio kiekio grybukų. Kaip dabar pamenu, po darbo dienos, kai viskas skęsta cukruje, vienintelis dalykas, apie kurį svajojau, buvo kumpis. Tai dar buvo tie laikai, kai tėtis man kone kasdien primindavo: „Tu tik niekam nesakyk, kad darai tortus – nevyriška“. Dabar mes turim daug populiarių vyrų šefų ir nieko jau nestebina, kad tortą konstruoja ne tik moterys. Bet tada, prieš 20 metų, ir dar nedideliame mieste, šis amatas berniukui buvo laikomas tabu.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/