Gražiai prasidėjusį renginį Jonui Mekui apkartino jo pabaiga

Į "Bir­žie­čių žo­džio" re­dak­ci­ją krei­pė­si Jo­no Me­ko duk­te­rė­čia Ina Guo­gie­nė. Mo­te­ris sa­kė, jog su se­se­ri­mi tre­čia­die­nio va­ka­rą ap­si­lan­kė Jo­nui Me­kui skir­ta­me ren­gi­ny­je Vla­do Ja­ku­bė­no mu­zi­kos mo­kyk­lo­je. Ren­gi­nys joms la­bai pa­ti­ko. Ta­čiau kai ren­gi­nio da­ly­vius pro­fe­so­rė R. Lamp­sa­ty­tė pa­kvie­tė vyk­ti į ka­pi­nai­tes, mo­te­rys su­tri­ko: apie tai jos nie­ko ne­ži­no­jo, au­to­mo­bi­lio vyk­ti į ka­pi­nai­tes ne­tu­rė­jo. Se­se­ris į au­to­mo­bi­lį ma­lo­niai pa­kvie­tė Bir­žų vie­šo­sios Jur­gio Bie­li­nio bib­lio­te­kos di­rek­to­rė Vil­man­tė Vo­rie­nė. Tai, kad vyks­ta­ma į ka­pi­nai­tes be jų ži­nios, mo­te­ris trik­dė, nes Jo­nas Me­kas pa­lai­do­tas jų šei­mos ka­pa­vie­tė­je. Ta­čiau tai dar ne vis­kas.

– Į ka­pi­nai­tes nu­vy­ko bū­rys žmo­nių. Ra­min­ta Lamp­sa­ty­tė pa­kal­bė­jo. Sa­kė, jog Jo­nas la­bai mė­go dai­nuo­ti, šok­ti, vy­ną. Ji pa­siū­lė pa­dai­nuo­ti. Bu­vu­si vi­ce­me­rė Iru­tė Var­zie­nė sa­kė, jog Jo­nas mė­go pa­pi­lie­tiš­ką dai­ną "Trauk, pa­ne­la", bet ji jos ne­dai­nuos, nes ne­tu­ri bal­so. Tuo­met už­dai­na­vo kaž­koks vy­ras. Kaž­kas sa­kė, jog jis iš Kau­no. Vi­si pra­dė­jo dai­nuo­ti. To­kie da­ly­kai mums neįp­ras­ti, tai ne­pa­gar­ba mi­ru­sie­siems, – kal­bė­jo Ina Guo­gie­nė.

Mo­te­rį taip pat šo­ki­ra­vo tai, kad po ka­pi­nai­tes laks­tė ir po ant­ka­pius šo­ki­nė­jo vai­kai, o mo­ti­nos jų net ne­sud­rau­dė. Neap­si­ken­tu­si, vai­kus su­drau­dė pa­ti pro­fe­so­rė.

– Tuo­met bu­vo de­ga­mos žva­kės. Ke­lios žva­kės be dang­te­lių bu­vo pa­dė­tos prie ka­po. O ant kau­bu­rė­lio, kur mes pa­dė­jo­me ova­lią va­zą su pa­so­din­to­mis gė­lė­mis, bu­vo už­deg­tos pa­pras­tos žva­kės. Su se­se­ri­mi nuo­gąs­ta­vo­me, ką ra­si­me at­vy­ku­sios po ke­lių die­nų. Nuo­gąs­ta­vi­mas pa­si­tvir­ti­no, – kal­bė­jo su­si­jau­di­nu­si mo­te­ris.

Sek­ma­die­nį į Bir­žus at­vy­ko vai­kai, gi­mi­nės ir pa­no­ro ap­lan­ky­ti ar­ti­mų­jų ka­pe­lius.

– Kai nu­vy­ko­me, pa­si­bai­sė­jo­me. Va­za bu­vo ap­de­gu­si, su­de­gu­sios gė­lės. Ge­rai, kad neuž­si­lieps­no­jo ša­lia esan­tys ka­pai, pu­šys. Mums skam­bi­no žmo­nės ir sa­kė: pa­žiū­rė­kit, kas pa­da­ry­ta, – pa­sa­ko­jo I. Guo­gie­nė.

Jo­no Me­ko duk­te­rė­čia sa­kė, jog Jo­nas Me­kas pa­lai­do­tas ar­ti­mų­jų lė­šo­mis. Jo vai­kai gy­ve­na ki­tur, to­dėl šei­mos ka­pa­vie­tę pri­žiū­ri ji kar­tu su gi­mi­nai­čiais.

– Ne­no­riu, kad prie mū­sų ka­pų šok­tų ir dai­nuo­tų. Tam yra pa­sta­ty­tas at­mi­ni­mo ak­muo. Prie to ak­mens ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­riai ga­li šok­ti ir dai­nuo­ti. No­ri­me, kad mū­sų šei­mos ka­pa­vie­tė­je bū­tų tvar­ka. Ne­ga­li­me ten bū­ti kas­dien ir pri­žiū­rė­ti, kas da­ro­si. Juk ir gė­lės po ku­rio lai­ko nu­vys­ta, jas rei­kia nuim­ti, to­dėl ir pra­šo­me žmo­nių ne­vež­ti gė­lių, žva­kių. Kas da­bar ka­pa­vie­tę su­tvar­kys, kai vis­kas su­ga­din­ta? Sup­ran­tu, kai žmo­nės atei­na, pa­ger­bia, tvar­kin­gai gė­lės žie­de­lį pa­mer­kia, bet ne ši­taip, – kal­bė­jo I. Guo­gie­nė.

Mo­te­ris kal­bė­jo, jog bib­lio­te­kos dar­buo­to­jos vi­suo­met ka­pų lan­ky­mą de­ri­na su gi­mi­nai­čiais, įsi­klau­so į jų pa­gei­da­vi­mus. To­dėl bib­lio­te­kos ko­lek­ty­vu Jo­no Me­ko ar­ti­mie­ji pa­si­ti­ki.

– Krei­piau­si į Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rių. Jis sa­kė im­sis prie­mo­nių, kad ne­tvar­kos ne­bū­tų. Ta­čiau la­biau­siai ma­ne šo­ki­ra­vo "Port­fo­lio" ga­le­ri­jos va­do­vė. Kaip vie­nai ši ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rių, ku­ri da­ly­va­vo ren­gi­ny, iš­sa­kiau sa­vo ne­pa­si­ten­ki­ni­mą ir pa­pra­šiau su­tvar­ky­ti ka­pą taip, kaip bu­vo. Ji pa­sa­kė, kad Jo­nas nė­ra mū­sų nuo­sa­vy­bė, pa­gra­si­no man pa­kvies­ti po­li­ci­ją. Li­kau šo­ki­ruo­ta, – kal­bė­jo Ina Guo­gie­nė. – Nes­ma­gu vie­šin­ti to­kius da­ly­kus, bet ty­lė­ti ne­ga­li­me.

"Port­fo­lio" ga­le­ri­jos sa­vi­nin­kė Li­ja­na Ju­dic­kai­tė pa­ti­ki­no: ji tik­rai ke­ti­no Jo­no Me­ko duk­te­rė­čiai iš­kvies­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus ir jau bu­vo į ran­kas paė­mu­si te­le­fo­ną:

– Nie­kas ne­tu­ri tei­sės su ma­ni­mi kal­bė­ti to­kiu to­nu, kaip kal­bė­jo atė­ju­si mo­te­ris. Ji man pa­reiš­kė ne­pag­rįs­tus kal­ti­ni­mus. Pap­ra­šiau ją du kar­tus išei­ti, o kai ji ne­pak­lau­sė, ke­ti­nau iš­kvies­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus. Liūd­na, kad pa­si­tai­ko to­kių žmo­nių, bet ma­tyt rei­kia ir to­kių, – sa­kė L. Ju­dic­kai­tė.

Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Vi­das Ei­du­kas "Bir­žie­čių žo­džiui" sa­kė, jog Sa­vi­val­dy­bė pa­lai­ko gi­mi­nai­čių spren­di­mą: ka­pa­vie­tė yra pri­va­ti, tad aiš­kus gi­mi­nai­čių no­ras, kad ren­gi­niai pri­va­čio­je ka­pa­vie­tė­je ne­vyk­tų, o gė­lių dė­ji­mas ar žva­kių de­gi­mas tu­rė­tų taip pat bū­ti de­ri­na­mas su Jo­no Me­ko ar­ti­mai­siais, ku­rie ka­pa­vie­tę pri­žiū­ri.