Praėjo beveik metai, kai Biržų šv. Jono Krikštytojo bažnyčios parapijoje dirba vikaras Normundas Figurinas. Sekmadienį buvo metai, kai jį Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje vyskupas Vodopjanovas įšventino kunigu. Kokie buvo metai ir su kokiomis mintimis pasitinka naujus kunigavimo metus, N. Figurinas atvirai pasakoja „Biržiečių žodžio“ skaitytojams. Ta proga šiandien, birželio 29-ąją, tikintieji kviečiami bendrai maldai padėkos Mišiose.
Praėjo pirmieji kunigystės metai. Kokie jie buvo?
Metai prabėgo labai greitai. Šiandien peržiūrėjau telefone nuotraukas, kurios darytos prieš metus. Atrodo, tarsi tai būtų buvę vakar. Prisimenu, kiek tada ruošiausi, kiek buvo jaudulio, o ceremonija labai greitai pasibaigė. Praėjo metai, kurie buvo labai įdomūs, pilni įvairių patirčių. Daug pokyčių suteikė karantinas. Jis neleido man pamatyti tikrojo bažnyčios vaizdo. Dabar, kai jau karantinas po truputį baigiasi, matau pilnėjančią bažnyčią. Kai su klebonu atvykome į Biržus, mus sutiko pilna bažnyčia tikinčiųjų. Vėliau ji tuštėjo, kol joje likome tik mes. Išgyvenome labai dviprasmius jausmus. Pamaldos vyko nuotoliniu būdu. Nors prabėgo vieneri metai, bet patirčių labai daug.
Ši parapija man – Dievo dovana. Biržais esu labai laimingas. Šis kraštas man yra labai savas, netoli tėviškė − Pasvalys. Nors žmonės čia santūrūs, manau, kad labai mieli. Vienerių metų neužtenka juos pažinti. Ką kalbėti apie žmones, jeigu pačių Biržų dar labai gerai nepažįstu. Tam trūksta laiko.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/