LIEPIA TAUPYTI, INVESTUOTI
*Norite skaityti toliau? Pažiūrėkite trumpą reklamą ir visas straipsnis bus atrakintas. Tai padeda mums kurti naujienas jums nemokamai!
Panašu, kad naudojate reklamos blokavimo įskiepį (AdBlock). Prašome jį išjungti ir perkrauti puslapį, kad galėtumėte skaityti toliau.
Valdžios žmonės greiti mums patarti. Liepia taupyti. Ir ne bet kaip. Kad pinigai nenuvertėtų, kur nors investuoti. Tik ne visi šiuos reikalus išmano.
– Jeigu valdžia būtų tokia gera, galėtų iš mūsų su geromis palūkanomis pinigų pasiskolinti. Juk dejuoja, kad biudžetas braška. Ir vis prikiša, kad turime daug milijardų indėliuose. Tačiau brangiai skolinasi ne iš mūsų, o iš bankų, – pastebėjo bičiulis Stasys. Jo manymu, nei investavimas, nei paskolų teikimas valstybei nerūpi pensininkams. Jiems vis nėra ir nėra atliekamų eurų. Nors valdžia ir giriasi, kad pensijas didina. Tik pagal galimybes. Tokia – išgyvenimo kasdienybė.
Galėtų valdžia skurdui mažinti rasti daugiau būdų. Neranda. Vis kliūčių visokių atsiranda. Tai ekonomikos šešėlio nepavyksta išsklaidyti. Tai įtempti pasaulio politikos reikalai neleidžia skurdo mažinti. Nors kalbos apie skurdą gali būti perdėtos. Neteko girdėti, kad Lietuvoje kas nors būtų miręs iš bado. Skelbiama, kad išmetame į atliekų konteinerius daug maisto. Žiema baugina. Tačiau valdžia parems. Skaičiuoja, kad šildymo kompensacijos 100 milijonų eurų užteks. Būna, kad ir mūsų pačių išlaidavimai akis bado.
PINIGAI PINIGINĖSE ŽVENGIA?
Faktas, kaip blynas – esame vartotojų bendruomenė. Mat mus ant kiekvieno kampo griebia už skverno ir ragina ką nors nusipirkti. Ir perkame. Mat neišleisti pinigai piniginėje žvengia. Išleisti jie suteikia pasitenkinimą. Ką nors net be reikalo nusipirkus, trumpam patiriame pirkimo malonumą.
– Aš jaučiu, jog pinigų daugiau išleidžiu atsiskaitydamas banko kortele. Nors kortelėje pinigai, kaip popieriniai banknotai piniginėje nežvengia, bet elektroninių pinigų mažiau gaila, – prisipažino Stasys. Ir sakė baiminantis, kad virtualūs pinigai, apskritai, gali prapulti.
Gali. Juk pranešama, kad sukčiai vienu paspaudimu kompiuteryje ar telefone sugeba iš sąskaitos pinigų pavogti. Kuo labiau skaitmenizuojamės, tuo daugiau susikuriame pavojų?
KAS NESUGEBA PINIGŲ IŠLEISTI?
Vyriausybė kitų metų biudžete gynybos finansavimui numato skirti iš 4,8 milijardo eurų. Šių metų biudžete gynybai skirta 4,79 milijardo eurų. Tačiau iki spalio išnaudota tik apie 44 procentų šiųmečių pinigų. Yra baimių, kad nesugebėsime visų išleisti. Į kitus metus lyg ir nėra kaip perkelti.
– Sveiki gyvi, mes vis sakome, kad valdžia neatsakingai mokesčių mokėtojų pinigus taško. Ir paaiškėja, kad rimtiems dalykams pinigų išleisti nebespėja, – stebėjosi Stasys. – Kas vyksta?
Teisinamasi, kad sudėtingos pirkimo taisyklės. Gali būti, kad trūksta žmonių, išmanančių, kur ir ką galima nupirkti. Apgailestaujama, kad ginkluotės gamintojai dabar valdo rinką. Lietuva per maža, kad su mumis skaitytųsi. Juk pasaulyje dabar ginklams pirkti sukasi daug didesni pinigai. Šiemet sutari pirkti, o pagamins po metų ar dar vėliau. Lietuvos verslas dūsauja, kad iš jų valdžia neskuba užsakyti ginklų, neskatina savų gamintojų. O pasaulyje viskas keičiasi žaibiškai. Su tankais dabar kaip ir neliko mados gintis. Juos, didelius pinigus kainavusius, reikia slėpti, kad pigūs dronai nepamatytų. Visokių pokyčių vos ne kasdien.
– O kodėl nesudėti pinigų į vieną piniginę ir pirkti kartu su lenkais, latviais, estais? – klausė Stasys. – Juk po vieną nesiginsime. Priešas bendras, tai ir ginklai turi būti bendri. Kad iš kaimyno savo šautuvui galėtum šovinių pasiskolinti.
Dabartiniuose karuose daug ką lemia net kosminės ryšio priemonės, išmaniosios technologijos. Štai vaikinai iš už Atlanto sugalvoja apriboti Ukrainoje palydovinį ryšį. Ir pasijunta kaip žvaigždžių karų žaidime?! Tik tikrovėje lėkė į Ukrainą laiku nepastebėtos tikros raketos ir bepiločiai orlaiviai. Ir griovė tikrus namus. Žudė nekaltus žmones.
NEGI PASAULIUI GRESIA KOMUNIZMAS?
Šios savaitės pradžioje paaiškėjo, jog programišiai paveikė daugiau kaip 500 Prancūzijos prekybos tinklų vietų. Kibernetine ataka buvo prijungta prie prekybininkų šaldytuvų. Juose buvo pakelta temperatūra iki 50 laipsnių karščio. Prekybininkai turėjo išmesti daug sugedusių maisto produktų. Aiškinama, kad prekybininkų šaldymo įrangą centralizuotai buvo sujungta į vieną sistemą. Ji automatiškai stebėjo ir reguliavo šaldytuvų darbą. Palaikė nustatytą temperatūrą, registravo gedimus. Internetiniai nusikaltėliai įsilaužė į tą sistemą ir jai liepė ne šaldyti, o šildyti produktus.
– Aš girdėjau, kad šių dienų labai protingose skalbimo mašinose yra elektroniniai lustai, kuriuos galima panaudoti dronuose. Jeigu galima priverti per atstumą šaldytuvą kaitinti maistą, gal ir skalbyklę galima priversti iš namų pro langą išskristi?! – pajuokavo bičiulis
Juokai juokais: jeigu galima per atstumą užpulti šimtus šaldytuvų, juk gali atsirasti nusikalstamas protas ir visose banko sąskaitose palikti po apvalų nulį? Gal todėl nepaprastos padėties padėties atvejui patariama apsidrausti ir turėti grynųjų pinigų? Kas būtų, jeigu visame pasaulyje elektroniniai pinigai pražūtų?
– Gal sulauktume komunizmo, kurį Sovietų Sąjungos lyderis Nikita Chruščiovas žadėjo sukurti iki 1980 metų? Jeigu būtų pavykę, būtų nelikę pinigų. Visi būtų gavę ko širdis geidžia pagal poreikius, – priminęs sovietų laikus vėl šmaikštavo Stasys.
Žinome, kad Chruščiovo pažadas, laimei, nebuvo įgyvendintas. Gal ir kibernetiniams nusikaltėliams nepavyks bankų įveikti. Tad ir toliau pinigai sėkmingai valdys pasaulį ir jo žmones? Ir gerai. Ir ne visai gerai. Yra, kaip yra. Tik, matyt, reikia visiems nepamiršti, kad pinigai yra tik įrankis, o ne gyvenimo tikslas. Taip galvojant gal pasaulyje atsirastų daugiau darnos.