Specialistai pripažįsta – žmogaus teisės vis dažniau tampa Rusijos vykdomų dezinformacijos kampanijų taikiniu. Puolamos mažumos, tarp jų ir nuo karo bėgantys ukrainiečiai.
Kremliaus propagandoje ukrainiečiai vaizduojami kaip eikvojantys šalies resursų vietos žmonių sąskaita. Tokie naratyvai pasakojami net tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos valstybėse. Nors propaganda, ypač dažnai kartojama, gali paveikti mūsų mąstymą ir skatinti kurstyti neapykantą kitoms grupėms – vis dėlto jai pasiduoti nereikėtų. Ne tik dėl to, kad apsaugotume Lietuvoje prieglobstį radusius ukrainiečius, bet ir save pačius.
Neapykantos kurstymas – tai viešas informacijos (idėjų, nuomonių, žinomai neteisingų faktų) skleidimas, kuria tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimo ar pažiūrų.
Neapykantos kurstymu ne tiek siekiama įžeisti vieną ar kitą žmogų, bet pasakyti, kad dėl savo tautybės ar kito tapatybės bruožo esi mažiau vertas kaip žmogus. Neapykantos kurstymas taip pat vadinamas vadinamuoju „žinutės nusikaltimu“: skatinant susidoroti viena ar kitu žmogumi dėl jo tautybės, nesaugiai pasijaučia ir kiti žmonės, priskiriantys save konkrečiai tautai.
Nors daugeliui gali pasirodyti, kad neapykantos kurstymas – tik tų grupių, prieš kurią ji nukreipta problema, tačiau toks mąstymas klaidingas. Viešai skleidžiamą neapykantą apie ukrainiečius pamatys ne tik tiek žmonės, kuriems ji skirta, bet ir jūsų draugai, pažįstami, giminaičiai. Vienus tokia informacija paskatins taip pat nekęsti, kitus – pasijausti nesaugiai ir nepasitikėti jumis. Kitaip tariant, neapykanta kuria priešišką atmosferą, nuo visuomenės atskiria tam tikras pažeidžiamas grupes. Taip kyla ir nepasitikėjimas teisėsauga bei kitais visuomenės nariais, auga netolerancija.
Atkreiptinas dėmesys, kad kartais žmonės galvoja, jog neapykantos kalba yra tik žodžiai. Visgi, nors kalba nėra fizinis smurtas, ji gali tokį smurtą paskatinti – tokia kalba neretai būna pirmas žingsnis į neapykantos nusikaltimus bei smurtinius išpuolius, todėl į ją būtina reaguoti laiku ir tinkamai.
Pastebėjote neapykantos kurstymą? Jūsų draugai ukrainiečiai tapo neapykantos taikiniais dėl savo tautybės? Neužsimerkite, greitai ir paprastai apie neapykantos kurstymą galite pranešti neapykantos pranešimų platformoje manoteises.lt/pranesk Pranešimus galima užpildyti lietuvių, anglų, lenkų ir rusų kalbomis.
Komentaras apie neapykantos kurstymą parengtas siekiant šviesti gyventojus apie neapykantos žalą. Projektą įgyvendina Lietuvos žmogaus teisių centras, bendrai finansuoja Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa bei LR Teisingumo ministerija. Už teksto turinį atsako tik jo autorė.
Užs. 11178