Neliko nuostolingų skyrių
Biržų ligoninės direktorius Petras Bimba pabrėžė, kad šiuo metu nė vienas veikiantis ligoninės skyrius nėra nuostolingas, o Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrius yra „įstaigos vizitinė kortelė“.
„Kas mums buvo nefunkcionalu, to jau seniai atsisakėme – Gimdymo skyriaus ir Vaikų ligų skyriaus. Sumažėjus gimdymų ir vaikų skaičiui, efektyvaus gydymo nebegalėjome užtikrinti. Skyrius uždarėme sunkiai, bet ligoninės finansinė būklė pagerėjo“, – situaciją ministrei pristatė P. Bimba.
Direktorius pasidžiaugė, kad Biržų ligoninei – vienintelei Panevėžio regione, neskaitant Panevėžio ligoninės – pavyko išsaugoti Ginekologijos ir nėštumo patologijos skyrių, kuriame teikiama tiek skubi, tiek planinė pagalba. Skyriuje dirba keturi akušeriai-ginekologai, dirbantys tiek ligoninėje, tiek pirminėje grandyje. „Pirminė grandis mažina hospitalizaciją ir „ekstrinės“ pagalbos mastą. Nes pagrindinės mūsų pacientės – reprodukcinio amžiaus, jaunos ir rūpinasi savo sveikata, aktyviai lankosi“, – kalbėjo ligoninės direktorius.
Džiuginantys skaičiai
Pasak gydytojo, ligoninei ypač svarbu išsaugoti chirurgijos – traumatologijos profilio paslaugas. „Ačiū gydytojui Daliui Jakubėnui, „vežančiam“ didžiausią darbo krūvį“, – pridūrė P. Bimba.
Pristatydamas situaciją gydymo įstaigoje, jis pažymėjo didėjantį chirurgijos paslaugų skaičių. „Operacijų skaičius dienos chirurgijoje auga. Tikimės to neprarasti“, – teigė P. Bimba.
Stabiliai didėja ir Reanimacijos – intensyviosios terapijos skyriaus pacientų skaičius. „Pacientų daug, ir tikrai sunkių. Turėjome atvejį, kai pacientas išgulėjo 47 paras. Praktiškai ištempėme jį iš mirties – aukštos kvalifikacijos specialistų ir modernios įrangos dėka“, – sakė P. Bimba.
Taip pat ligoninė didžiuojasi prieš dvejus metus įsteigtu Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriumi. „Iki tol tai buvo tik kabinetas. O dabar mes jį plečiame. Ne kiekvienas rajonas turi ir galimybę atlikti kraujo transfuzijas – mums nereikia siųsti greitosios į centrus, kad atvežtų kraujo perpylimui. Mes kraujo perpylimą galime suteikti vietoje. Taip pat turime visą parą dirbantį Radiologijos skyrių“, – vardijo P. Bimba.
Ateitis – telemedicina
Netolima medicinos ateitis, pasak P. Bimbos, siejama su telemedicinos paslaugomis. Tai palengvintų tiek medikų darbą sudėtingesniais atvejais, leidžiant pasikonsultuoti su kolegomis, tiek pacientams – jiems nebereikėtų vykti į kitas gydymo įstaigas dėl konsultacijų, kurios būtų atliekamos nuotoliniu būdu.
Ministrė patvirtino, kad telemedicinos projekto startui šalies gydymo įstaigose oficialiai jau yra pritarta.
Nesveika konkurencija
2025 metai Biržų ligoninei buvo sėkmingi – kartu su savivaldybės specialistų pritraukimo programa pavyko pritraukti 13 trūkstamų sričių gydytojų. Taip pat atėjo dirbti keletas naujų slaugytojų.
„Jei anksčiau 80 procentų dirbančių gydytojų buvo vietiniai, tai dabar laikai keičiasi – vietinių belikę 60 procentų. Pritraukus trūkstamų specialistų, amžiaus vidurkis atjaunėjo: buvo virš 55 metų, dabar – apie 50. Artimiausiu metu esame užsibrėžę tikslą pritraukti dar 10 slaugytojų.
Dažniausiai specialistus pavyksta pritraukti asmeninėmis pažintimis. O savivaldybės – visos siūlo piniginius skatinimus. Dėl trūkstamų medikų vyksta savivaldybių karai, dėl ko susidaro nesveika konkurencija“, – sakė P. Bimba.
Jis džiaugėsi, kad įstaiga medikams gali pasiūlyti stabiliai didėjančius atlyginimus, ir pabrėžė, jog ligoninė dirba ne nuostolingai, o yra „turinti viršplaninių pajamų“. Tačiau jis sutinka, kad privačios įstaigos medikams gali pasiūlyti kur kas didesnes algas.
„Mes turime atlaikyti ne tik tarpsavivaldybinę konkurenciją, bet ir konkurenciją su privačiuoju sektoriumi. Dėl to rajonas rizikuoja netekti paslaugų, o pacientai išsivažinėja“, – dėstė P. Bimba.
„Savivaldybės neturėtų tarpusavyje plėšytis marškinių”,– sutiko meras Kęstutis Knizikevičius.
Ministrė M. Jakubauskienė mano, jog ligoninė turi „geras perspektyvas išlikti”. „Kol bus gyventojų, kol bus daktarų, ji bus”,– sakė ministrė.
Ligoninę apžiūrėjo, poliklinikos – nespėjo
Tiesa, ministrės vizito metu buvo numatytas apsilankymas ir Biržų poliklinikoje, tačiau dėl tądien užklupusio snygio viešnagė buvo itin trumpa. Ministrė su komanda į polikliniką užsuko vos kelioms minutėms – kaip sakė Biržų poliklinikos direktorius Lukas Kalninis, pasilabinti su ten dirbančiais gydytojais.
Direktorius taip pat pasiguodė, kad dėl pasikeitusios viešnios darbotvarkės nespėta aprodyti ir naujai sutvarkytų Psichikos sveikatos centro patalpų.
Apie įtraukųjį ugdymą ir „veipinimą”
Užtat gerokai ilgiau, negu planuota, užtruko ministrės susitikimas su visuomene. Biržiečiai turėjo ministrei klausimų. Kai kurie, nedrįsę ar supratę, kad nespės pasisakyti žodžiu, savo klausimus surašė raštu ir paliko ministrei ant stalo.
Biržų ligoninės stebėtojų tarybai priklausanti Armanda Šimaitė teiravosi sveikatos apsaugos ministrės, koks ministerijos požiūris į įtraukųjį ugdymą, keliantį stresą tiek specialiųjų poreikių turintiems vaikams, tiek jų bendraklasiams, ir į elektronines cigaretes – vadinamuosius „veipus“.
„Ar yra tiriama, kas bus, kai po 7–8 metų veipinantys paaugliai pradės gimdyti savo vaikus? Kokių diagnozių tikėsimės iš būsimosios kartos?“ – domėjosi A. Šimaitė.
Didžiulė problema
Ministrė M. Jakubauskienė teigė, kad elektroninių cigarečių rūkymas pirmiausia yra socialinė problema. „Lygiai tokius pačius klausimus užduoda ir kitose Europos šalyse žmonės savo ministrams – tie, kurie mato šią problemą. Šitos naujos rūkymo priemonės yra siaubingas galvos skausmas, ir Europos lygmeniu yra daromos analizės, einama link labai griežtų reikalavimų ir uždraudimų. Nes nuojauta – klinikinė, patyriminė ir socialinė – yra ta pati: tai yra problema, jaunėja vaikų amžius. Rizika ateities kartoms yra didžiulė ne tik dėl priklausomybių elgsenos, bet ir dėl medicinos. O su Švietimo ministerija mes „draugaujame“, bet stengiamės neperžengti vieni kitų kompetencijų ribų“, – atsakė ministrė.
Kalbėdama apie įtraukųjį ugdymą, ministrė pateikė pavyzdį iš artimos aplinkos: „Mano vaiko klasėje mokėsi mergaitė, turinti sutrikimų. Mokykla labai stengėsi, bet vaikai „išėdė“, dėl ko tėvai nusprendė arba keisti mokyklą, arba pereiti į namų mokymą. Kalbu ne tik apie sistemą, bet ir apie mūsų santykius, apie psichinės sveikatos raštingumą, apie visuomenę… Kai tavo vaikas turi sunkumų – tai vienas matymo taškas, o kai tavo vaikas genijus – kitas. Truputį šaržuoju“, – kalbėjo ministrė.
Prieš mobiliuosius mokyklose
M. Jakubauskienė teigė pasisakanti prieš mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose. „Mums, ministerijai, yra visiškai aišku, kad perteklinis ekranų naudojimas yra žalingas. Ne tik todėl, kad vystosi nemiga. Aš turiu keturiolikmetį namuose, kuris eina miegoti ketvirtą, nes žaidžia iki paryčių.
Kai Lenkija pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai, jie visą temą skyrė jaunimo psichikos sveikatai. Ir visų Europos šalių ministrai kalbėjo tą patį – kad tai yra siaubinga problema, kurią reikia drausti kiek įmanoma labiau. Vaikai už realius pinigus perka nerealius rankinukus, moka tūkstančius eurų. Ginklus perka už tikrus pinigus. Gyvena paralelinį gyvenimą, ir visur tos pačios problemos.
Mes rekomenduotume, kiek įmanoma labiau – ne tik pradinukams, bet ir mokiniams iki gimnazijos – drausti naudoti telefonus. Tačiau mokyklų vadovai to daryti nedrįsta, o pagrindiniai prieštarautojai yra tėvai, nors mes pateikiame ir mokslinius tyrimus, vaikų psichiatrų išvadas“, – sakė ministrė.
Kas anksčiau nuveikta?
„Iš jūsų pasisakymo susidaro įspūdis, kad per trisdešimt metų, per ankstesnes kadencijas, nelabai buvo kas daroma. Sėkmės jums įveikti tai, ką esate susiplanavę, bet ar nebus per vėlu ir per sunku įgyvendinti? Juk per tuos trisdešimt metų buvusi karta jau užaugo, tapo tėvais, o jų vaikai daro tą patį, ką daro jų tėvai“, – pasisakė aktyvi biržietė Birutė Kvedaravičienė.
„Visi ministrai kažką po truputį darė – kiek pajėgė ir ką matė, kad yra geriausia. O mums iššūkiai nebaisūs, nes ministerijoje dirbanti komanda myli ir supranta žmones“, – atsakė ministrė.
Nėra vilties atgaivinti skyrių?
Tarybos narys Dalius Drevinskas susirūpino biržiečių vaikų sveikata. Politikas teiravosi, ar vis tik būtų įmanoma atgaivinti Biržų ligoninės Vaikų ligų skyrių, kad nereikėtų mažųjų guldyti į Panevėžio ligoninę.
Sveikatos apsaugos viceministras Skirmantas Krunkaitis paaiškino, kad tai ne taip paprasta. „Pediatras – tai specialistas, kuris mokėsi mažiausiai dešimt metų. Į jį investuoti, jį išlaikyti gydymo įstaigai yra labai brangu. Daugelis regionų ligoninių tokių skyrių jau seniai nebeturi.
Tokiais atvejais, vaikui sunegalavus, pagalbą teikia šeimos gydytojas, o po darbo valandų kreipiamasi į ligoninės priėmimo skyrių. Mes norėtume, kad atsirastų stipresni pajėgumai priėmimo skyriuje, taip pat būtų teikiamos Vaikų ligų dienos stacionaro paslaugos. Esame už tai, kad pacientai kuo mažiau laiko praleistų ligoninėje – visomis prasmėmis. O vien savaiminis skyriaus egzistavimas nėra gerai. Geriau, kad paslaugos būtų suteikiamos tinkamu laiku“, – poziciją išdėstė viceministras.
V. Leščinskienės nuotr.
V. Leščinskienės nuotr.
V. Leščinskienės nuotr.
V. Leščinskienės nuotr.
V. Leščinskienės nuotr.