Jam buvo pranašaujama operos solisto ateitis, tačiau pats nusprendė... juokinti žmones... Ar tai lengvas kelias? Pasirodo, humoristui reikia turėti ne tik gerą humoro jausmą, bet ir būti kritišku bei savikritišku. Šiandien „Biržiečių žodžio“ svečias — komikas Mantas Bartuševičius, kuris, kartu Mantu Katleriu, keliavo ir po Biržus.
Nupasakokite savo kelią į humoro pasaulį
Mokykloje prasidėjo daugelis dalykų, kurie tekėjo upeliais nuo atskirų kalnelių, o dabar susiliejo į vieną upę. Aš dar mokykloje mėgdavau juokinti žmones savo istorijomis. Net anglų kalbos mokytoja palikdavo penkias minutes, per kurias galėdavau pasirodyti, papasakoti anekdotus, kažkokias istorijas. Man žiauriai patikdavo, nes visi juokdavosi. Ką aš iš tikrųjų darydavau, tai tais laikais pirmadieniais rodydavo tokį „Humoro klubą“. Aš laukdavau, kada pasirodys serija, naktį ją atsisiųsdavau, išklausydavau visą seriją, prisimindavau bajerius ir kitą dieną pasakodavau visiems klasiokams, ir jie juokdavosi. Čia buvo pradžia. Bet šiaip būdavau tas, kur vedu renginius, jeigu reikia, organizuoju. Smagus buvo gyvenimėlis, nes aš labai gerai sutardavau ir su mokytojais, ir su mokiniais, ir su geriečiais, ir su blogiukais. Nebuvau mokslo guzas, bet bent jau iki 5–6 klasės visada sąžiningai atlikdavau namų darbus, na, o kai mano gyvenime atsirado mokyklos radijos stotis „Žaibas“, prasidėjo meilės seilės, atradau tokį dalyką, kaip nusirašymas, tai kai kada tuo ir naudodavausi, juolab, kad nusirašyti man beveik visi duodavo.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/
Baisogaloje paminėta Tarptautinė teatro diena