Linkėjimai iš Gargždų

Jau še­še­rius me­tus ger­bia­mų ir my­li­mų gy­dy­to­jų Čes­lo­vo ir Ži­vi­lės Kas­pa­ra­vi­čių šei­ma iš Bir­žų iš­si­kraus­tė į Gargž­dus. Ar­tė­jan­čios Bir­žų mies­to šven­tės pro­ga "Bir­žie­čių žo­dis" pa­kal­bi­no bu­vu­sių gy­dy­to­jų šei­mą. Pa­sak gy­dy­to­jos Ži­vi­lės, Čes­lo­vas mo­ka kal­bė­ti gra­žiau, to­dėl jis ir ta­po mū­sų pa­grin­di­niu pa­šne­ko­vu.

Kas Jums pa­de­da pa­lai­ky­ti ry­šį su Bir­žais?

La­bai tei­sin­gas po­sa­kis: „Ne­tu­rėk daug pi­ni­gų, bet tu­rėk daug drau­gų. Te­le­fo­nu pa­lai­ko­me ry­šį su bend­ra­dar­biais, kai­my­nais, bi­čiu­liais. Kai ku­rie už­su­ka pas mus į sve­čius. Pas­ku­ti­nį kar­tą Bir­žuo­se lan­kiau­si prieš dve­jus me­tus. Bir­žai gra­žė­ja. Pri­si­mi­ni­mus apie Bir­žus sau­go bir­žie­čių dai­li­nin­kų E. Sku­jos, V. Ja­žaus­ko, tau­to­dai­li­nin­kės S. Gro­tu­zie­nės, fo­to­me­ni­nin­ko Z. Meš­kaus­ko ir ki­tų pa­veiks­lai su įvai­riais šiuo kraš­to vaiz­dais. Ačiū, kad mus lan­ko Bir­žų kraš­to laik­raš­tis „Bir­žie­čių žo­dis”. Šiek tiek pa­vė­luo­tai, bet su­ži­no­me vi­sas nau­jie­nas.

Kaip Gargž­duo­se bė­ga Jū­sų die­nos?

Kon­cer­tus mums sun­kiau pa­siek­ti, bet kar­tais dar į juos su­si­ruo­šia­me. Skai­ti­nė­ja­me kny­gas. Se­nas, nes iki bib­lio­te­kos to­li­mas ke­lias. Žiū­ri­me te­le­vi­zo­rių. Išei­na­me po mies­te­lį pa­si­vaikš­čio­ti. Ei­na­me su­si­ki­bę. Džiau­gia­mės, kad esa­me kar­tu.

Ko pa­lin­kė­tu­mė­te bir­žie­čiams ir mū­sų mies­to sve­čiams?

Šven­tes švęs­ti. Bet ko­kias. Nie­ka­da ne­si­gai­lė­ti to ką pa­da­rei. Bet gai­lė­tis to ko ne­pa­da­rei. Mums la­bai gai­la, kad ne­pri­si­ruo­šė­me ap­lan­ky­ti Juo­de­lių pi­lia­kal­nio. Mė­go­me pa­tys lan­ky­ti, ki­tiems ro­dy­ti vi­sas kraš­to įžy­my­bes, įgriu­vas, olas, ke­liau­ti Rad­vi­lų ke­liais, o Vel­nia­kal­nį vis ap­lenk­da­vo­me. Ke­lias į Vel­nia­kal­nį ve­dė per so­dy­bos kie­mą, vis nuo­gąs­tau­da­vo­me, ne­pa­to­gu bu­vo… O da­bar laik­raš­ty­je skai­to­me, kaip ten gra­žu. Ant pi­lia­kal­nio (Vel­ni­kal­nio) net Jo­ni­nes šven­čia­te.