Lamokėlių kapinėse lūžo beržas

Šeš­ta­die­nio ry­tą La­mo­kė­lių ka­pi­nė­se vir­tęs ber­žas už­gu­lė ka­pus ir pa­mink­lus. Pro jo tan­kias ša­kas bu­vo sun­ku pra­si­brau­ti ir pa­tik­rin­ti, kiek pa­mink­lų nu­ken­tė­jo. Žmo­nės tik spė­lio­jo. Pa­sak gy­ven­to­jų, ber­žas bu­vo se­nas, šim­ta­me­tis ir ap­gau­lin­gas. Ža­liuo­jan­tis. Nie­kas net neį­ta­rė, kad jis ava­ri­nis. Kai kas at­krei­pė dė­me­sį: jo vie­na ša­ka jau džiu­vo. Pa­ki­lu­si vėt­ra ir stvė­rė ber­žą už silp­niau­sios vie­tos, už žaiz­dos, kur įsi­vei­sęs pu­vi­nys. Nuo že­mės apie tris met­rus aukš­čio me­džio ka­mie­nas su­kte nu­suk­tas ir nu­blokš­tas tie­siai ant ka­pų. Ta­da ir at­si­vė­rė vi­sas bai­su­mas. Ber­žas bu­vo su­trū­ni­jęs.

Mei­lū­nų se­niū­nai­ti­jos se­niū­nai­tė Sand­ra Bie­liaus­kie­nė sa­vait­ga­lį su­sku­bo ieš­ko­ti tal­ki­nin­kų. Ji su­lau­kė Va­bal­nin­ko se­niū­ni­jos se­niū­nę Li­li­ją Vai­tie­kū­nie­nę šiuo me­tu pa­va­duo­jan­čios spe­cia­lis­tės Ze­nos Švai­naus­kie­nės skam­bu­čio. Pir­ma­die­nį pa­ža­dė­ta: se­niū­ni­ja at­siųs į La­mo­kė­lius ke­tu­ris pa­gal­bi­nin­kus, pjo­vė­jus. Į tal­ką pa­si­siū­lė ūki­nin­kas Pet­ras Ur­bo­nas, ka­pi­nių pri­žiū­rė­to­jas Ka­zys Va­lic­kas ir ki­ti.

Pir­ma­die­nio ry­tą tal­ki­nin­kai su­si­rin­ko. Pjo­vė­jus iš Va­bal­nin­ko at­ly­dė­jo se­niū­ni­jos ūkio rei­ka­lų spe­cia­lis­tas Vi­ta­li­jus Re­mei­ka. Vi­ta­li­jus rū­pi­no­si dar­bų sau­ga. La­bai pra­ver­tė vie­tos vers­li­nin­ko Pra­no Auk­si­no ga­lin­ga miš­ko tech­ni­ka. Per dvi va­lan­das me­dis su­do­ro­tas. Me­die­na iš­ke­lia­vo į Mei­lū­nų kai­mo bend­ruo­me­nės na­mų kie­mą. Šis ber­žas tin­ka­mas tik mal­koms.

Va­bal­nin­ko se­niū­ni­jos ūkio rei­ka­lų spe­cia­lis­tas Vi­ta­li­jus Re­mei­ka „Bir­žie­čių žo­džiui” pa­tvir­ti­no: La­mo­kė­lių ka­pi­nė­se prieš ke­le­tą me­tų ava­ri­niai me­džiai, ber­žo bend­raam­žiai, bu­vo iš­pjau­ti. Šis ber­žas at­ro­dė dar svei­kas.

– Su ava­ri­niais me­džiais ka­pi­nė­se – su­dė­tin­ga. Ką se­niū­ni­ja sa­vo jė­go­mis įvei­kia, pjau­na­me. Sut­var­kė­me Kup­rių ka­pi­nai­tes. Bet An­čiš­kiuo­se 4 ga­lin­gi me­džiai pjo­vė­jų ne­su­lau­kia, nes ne se­niū­ni­jos vy­rams su jais ka­riau­ti. Rei­ka­lin­gi aukš­ta­li­piai. Se­niū­nė jų ne­pri­si­šau­kia jau nuo žie­mos. Vis ža­da, bet neat­vyks­ta, – pa­sa­ko­jo Vi­ta­li­jus Re­mei­ka.

Pa­sak se­niū­nai­tės Sand­ros Bie­liaus­kie­nės, ber­žas su­tru­pi­no ir su­nio­ko­jo tris pa­mink­lus. Du se­no­vi­nius ir vie­ną nau­jes­nį. Nau­jes­nis pa­mink­las nu­ken­tė­jo ma­žiau. Virs­da­mas me­dis pa­mink­lą nu­mu­šė nuo pa­ma­to.