Treniruojasi sugauti svajonių žuvį

T. Krunkaičio asmeninio archyvo nuotr.
Titas Krunkaitis buvo pamiršęs pomėgį žvejoti, tačiau jau porą pastarųjų metų su meškere kone kasdien ir traukia laimikius vieną po kito.
Kiekvienas turime savo idealių atostogų scenarijų. Neretam geriausios atostogos – prie vandens telkinio. Biržų krašte ežerų netrūksta, o prie jų rikiuojasi žvejai. Vienas iš jų – Titas Krunkaitis.

„Šįryt ne tik romantiškais vaizdais Širvėna džiugino, bet ir žuvies padovanojo“,- pasidžiaugė jaunas vyras. Jis kukliai sako, kad savo svajonių žuvies dar neištraukė. „Nieko stebuklingo nesužvejojau, kiti žvejai tokių laimikių pagauna kasdien“,- sako žvejys.

Jis teigė žuvaujantis tam, kad pasimėgautų gamta ir ramybe. Paklaustas, ar planuoja dalyvauti naktinėse lynų gaudymo žvejybose, atsako, kad šį kartą – ne, tačiau ateityje visko gali būti.

Biržiškio didžiausi laimikiai – 5,5 kilogramų lydeka, 2,7 kilogramo salatis, 1,6 kilogramo šapalas, 1,5 kilogramo karšis ir 1,3 menkė. „Tokie mano solidūs, tačiau tikrai ne rekordiniai, laimikiai. O pagauti didžiausią žuvį dar tik treniruojuosi“,- nenusimena žvejys.

Žvejai tvirtina, kad šiemet Biržų vandenyse visokios žuvys kimba. Tačiau kurioje vietoje kokią galima sugauti, tenka pasitikėti sėkme ir... atkakliu darbu. Nors Titas dar jaunas, tačiau kitiems pataria – reikia nuolat jaukinti ir tada žuvis tikrai atplauks.

„Vaikystėj žvejodavau, bet šį pomėgį buvau pamiršęs ilgiau nei dešimtmečiui. Gal jau pusantrų metų vėl žvejoju ir... kai pradėjau, tai kone kasdien su meškere“,- šypsosi biržiškis Titas.

Jam sekasi – vieną dieną tik per valandą buvo septyni kibimai ir sugauti penki šapalai. Tačiau užėjo lietus ir žvejyba buvo sugadinta. „Dvi valandas veltui praleidau. Iki tol vanduo tiesiog kunkuliavo, daužėsi salačiai“,- apgailestavo žvejys.

Buvo ir taip, kad Nemunėlyje žuvis apgavo – įlindo į žoles, apsuko valą aplink žolynus ir kone pusvalandį meškeriotojas bandė laimikį iškrapštyti į krantą. Tačiau baigėsi žvejo kantrybė ir, truktelėjęs, nutraukė valą. Žuvis ramiausiai nuplaukė.


Galima žvejoti ir žiobrius

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad baigėsi draudimas žvejoti žiobrius. Jis šiemet truko šių žuvų neršto metu – nuo gegužės 15 iki birželio 15 dienos.

Draudimo laikotarpiu aplinkosaugininkai organizavo reidus ir tikrino, ar žvejai mėgėjai negaudo šių žuvų ir laikosi nustatytų taisyklių.

Žiobriai – vertingos žuvys, į mūsų upes iš jūros atplaukiančios neršti. Kadangi žiobriai plaukioja būriais, žvejams lengva juos gaudyti. Būtent todėl, norint apsaugoti šių žuvų išteklius, jų žvejybai ir taikomi apribojimai. Svarbu žinoti, kad žiobrių per vieną žvejybą galima pagauti iki 5 kilogramų.

Aplinkosaugininkas primena, kad žvejai mėgėjai prieš išsiruošdami į žvejybą turi atsiminti galiojančius reikalavimus ir žvejybos taisykles.

Taip pat svarbu, kad prieš žvejybą ir po žvejybos privaloma susitvarkyti žūklės vietą – 5 metrų spinduliu nuo žvejybos vietos turi būti surinktos visos komunalinės atliekos, kurios vėliau turi būti išvežamos į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius. Žinoma, negalima nepamiršti ir žvejo bilieto.

Draudžiamu laikotarpiu sugavus žuvį gali tekti susimokėti administracinę baudą, siekiančią 300 eurų. Taip pat reikės atlyginti gamtai padarytą žalą.