Mistinė 15 tūkst. eurų riba
Tarybos narys Dalius Barkauskas stebėjosi, kaip randamas turtas, kurį reikia nupirkti, nes, jo pastebėjimu, beveik visos sutartys yra žodinės, o pinigų suma – iki 15 tūkst. eurų. „Kaip suprantu, perkama iš vieno tiekėjo, nes dviejų įmonių direktorius tas pats”…
Nors savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus vedėja Zita Marcinkevičiūtė pripažino, kad dalis pirkimų – iš vieno tiekėjo, bet aiškino, kad perkama tik atlikus rinkos analizę, įvertinus paslaugų kokybę… Tačiau kai D. Barkauskas atkreipė dėmesį, jog savivaldybė pirko daiktus iš įmonės, kuri įsisteigė prieš mėnesį, todėl niekaip negalėjo vertinti jos patikimumo, vedėja ėmė aiškinti, kad prekių ir paslaugų teikėjas pagal įstatymą užtikrina kokybę…
Tada ji bandė įtikinti, kad gerai nepamena pirkimų, bet akcentavo, kad projektas vykdytas ES lėšomis, tad kontrolė buvo pakankama.
Tarybos narys Liutauras Variakojis nesuprato, kodėl už prekę sumokėti 5 tūkst. eurų, jeigu jų tikroji vertė 500 eurų. „Tie pirkimai – stebuklingi. Manau, turėtume ne balsuoti, bet perduoti institucijoms, kurios aiškintųsi šių pirkinių teisėtumą”,- siūlė L. Variakojis.
Prisiėmė atsakomybę
Jis kreipėsi į merą Kęstutį Knizikevičių: „Mere, ar jūs prisiimsite atsakomybę už šiuos pirkimus?”
„Taip, prisiimsiu, juolab, kad jūs pats vieno dalyko neįvardijote, ko tikriausiai nelabai suprantate į skaičius žiūrėdamas”,- kalbėjo meras, akcentavęs ne tik daiktų pirkimą, bet ir filmuko apie Biržus sukūrimą, žaidimus, kuriuos galima matyti per brangiuosius akinius.
D. Barkauskas bandė spėlioti, gal klaidų privelta pateikiant tarybos nariams informaciją apie pirkinius, nes buvo įrašyta 38 tūkst. eurų suma, o specifikacijoje nėra parašyta apie paslaugų kainas. „Aš pats savo veikloms pirkau trejus tokius akinius, už visus sumokėjau 1800 eurų, o čia už vienus akinius – daugiau nei 4000 eurų. Kaip aš suprantu, filmuko sukūrimas neįtrauktas į akinių kainą, nes čia daug panašių pirkimų – gal įtraukta į programavimo kainą, kuri siekia 15 tūkst. eurų? Su vienu tiekėju kalbėjau, tai vieni šakniai gali kainuoti iki vieno tūkstančio, bet ne keturis”,- teigė D. Barkauskas.
Pasiūlė skųstis
Z. Marcinkevičiūtė pasiūlė: „Jeigu turite įtarimų, kad kažkas negerai vykdoma, turite galimybę apskųsti. Įstatymai suteikia teisę savivaldybei pirkti iš vieno tiekėjo iki atitinkamos sumos”.
Savivaldybės administracijos direktorė Jurga Bagamolovienė papildė, kad tokių projektų kontrolė pakankama.
L. Variakojui abejonių sukėlė ir Biržų krašto muziejaus „Sėla” pirkta įranga už 14 tūkst. eurų, nes kita dalis pirkta savivaldybės administracijos… „Kaip sakoma, „vsio zakona”, bet su kvapeliu”,- sakė politikas.
Z. Marcinkevičiūtė tikino, kad visus pirkimus atliko savivaldybės administracija, todėl pirkimo skaidymo nėra.
„Geroji” praktika
Kantriai klausęs pasisakymų, savivaldybės tarybos daugumai priklausantis Audrius Jukna neiškentė: „Man klausimų irgi yra dėl sumų, o kaip matome iš pavyzdžių, kad yra tokia praktika, kuri toleruojama, bet iš kitos pusės – blogai. Čia remiamasi „gerąja” praktika… Ką auditas rado LRT pirkimuose, tai daugiau nei pusė pirkimų buvo tokių, apie kuriuos mes dabar kalbame – dažniausiai iš vieno tiekėjo ir iki 15 tūkst. eurų… Kai kam tai atrodo gražu, o kai kam kelia daug klausimų. Turbūt tik teisininkai galėtų pasakyti, kokia praktika geriausia”.
Tarybos narys Tomas Četvergas ironizavo sakydamas, esą šie pirkimai nesukėlė abejonių, mat „šiais laikais nieko naujo, kai perkama iš įmonės, kuri įsisteigė prieš mėnesį… Nes vienai įmonei paskelbi bankrotą, steigi kitą ir vėl dirbi… Pas mus juk taip priimta”.
Apie pirkimus ir gyvūnus
D. Barkauskas pasiūlė – jeigu kalbama apie LRT, kuris dabar nuolat linksniuojamas dėl abejotinų pirkimų, tai reikėtų nepritarti šiam sprendimų projektui.
„Klausimas merui – jūs, kaip mėgėjas kreiptis į STT, gal ir šį kartą kreipsitės į STT, kad patikrintų ar teisingai jūsų komanda atliko pirkimus”,- į rajono vadovą kreipėsi D. Barkauskas.
K. Knizikevičius, prisiminęs nesenus įvykius Seime, kai politikai balsavo už katino įtaką balsuojant dėl LRT vadovo, atsakė: „Įvertinsim ir nuspręsim, bet laukiau, kol kokiam gyvūnui pasiūlysit tvirtinti prieš perduodant turtą”…
Atsakomybė?
Tarybos narė Audronė Garšvaitė sakė, kad svarstomas turto perdavimas, o jeigu kyla klausimų dėl lėšų pagrįstumo, galima kreiptis į institucijas, kurios gali ištirti ir pateikti atsakymą. L. Variakojis įspėjo, kad tarybos nariai gali būti traukiami atsakomybėn, jeigu dalyvauja balsuojant ir priimant sprendimą dėl turto, kuris įsigytas nusikalstamu būdu… Pareiškęs, kad nedalyvaus balsavime ir kitiems siūlęs nebalsuoti, jis išėjo iš posėdžių salės.
Tačiau sprendimo projektui perduoti turtą pritarta – „už” balsavo 13, „susilaikė” septyni, o trys buvo „prieš”…
Ž. Maniko nuotr.
Ž. Maniko nuotr.