Trūksta motyvacijos dirbti
Praėjusią savaitę vykusiuose savivaldybės tarybos komitetų ir tarybos posėdžiuose pristatyta 2026 metų Užimtumo didinimo programa. Šiemet jai numatoma skirti 150 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų ir dar tiek pat – iš savivaldybės biudžeto.
2025 metų sausio 1 dienos duomenimis, Biržų rajono savivaldybėje buvo registruoti 409 besirengiantys darbo rinkai asmenys. Dažniausiai jų įvardintos kliūtys, dėl kurių negali įsidarbinti – 198 asmenys stokoja socialinių įgūdžių ir motyvacijos dirbti. 17 asmenų nurodė slaugantys ar prižiūrintys artimą žmogų, o 15 piliečių apribotas disponavimas piniginėmis lėšomis.
Net 147 gyventojai pareiškė neturintys galimybių nuvykti į darbą. Buvo ir tokių (41 žmogus) nedirba dėl priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Beje, daugiausia besirengiančių darbo rinkai – registruota Biržų mieste.
Kas čia per kuriozas?
Savivaldybės tarybos Teritorijų vystymo ir aplinkos apsaugos komiteto posėdyje, pristačius Užimtumo didinimo programą, politikai negailėjo klausimų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjai Simonai Gudienei. Tarybos narys Dalius Drevinskas stebėjosi, kaip apskritai gali būti nurodyta tokia priežastis nedirbti – negalėjimas atvykti į darbo vietą.
„Kas čia per kuriozas, gal galite man paaiškinti? Šiais laikais? Iš Parovėjos – 26 žmonės negali atvažiuoti dirbti, iš Papilio – 37, iš Vabalninko – 27… Nors nemokami autobusai važiuoja… Ar čia su maršrutais kažkas negerai, gal galima su autobusų parku suderinti?“ – stebėjosi tarybos narys.
S. Gudienė sutiko – visuomeninis transportas negali prisiderinti prie individualių poreikių.
„Yra nedidelių gyvenviečių, kuriose tikrai gyvena mažai žmonių, ir priderinti vykimą ryte, po pietų, vakare – sudėtinga ir brangu. Todėl Užimtumo didinimo programos dėka galime nors kurį laiką tokius asmenis pavežti į darbą“, – sakė vedėja.
Vieni „užgeria”, kiti susiima…
Tarybos narys Nerijus Ubartas stebėjosi, ar asmenys, įtraukti į minėtą programą, bent jau noriai joje dalyvauja, ar, „išgirdę sąlygas, neša minkles“.
„Ta prasme, mes taip lengvai 150 tūkst. eurų – taukšt ant stalo. Tai bent ar yra kažkokia nauda, nes skaičiai tai ne kažką – skurdoki, o tie pinigai kažkaip taip prasišvaisto…“ – teigė politikas.
S. Gudienė atsakė, kad dalis asmenų, kaip matyti iš skaičių, noriai įsitraukia į dalyvavimą programoje.
„Asmenis atsiunčia Užimtumo tarnyba. Tačiau yra dalis tokių, kurie „užgeria“ ir neatvyksta. Jeigu nevykdo plano, nepasirodo, tai išbraukiami iš tos programos. Nežinau, ar galima tai pavadinti pinigų švaistymu. Bet, kaip minėjau, yra kas susiima ir pasiryžta“, – komentavo S. Gudienė.
Dirbančių žmonių įžeidimas?
N. Ubartas, ironizuodamas, abejojo brangiai savivaldybės biudžetui kainuojančios programos prasmingumu:
„Šitokie pinigai kišami, kad nuvežtų bedarbį į darbą, nustatytų jam žadintuvą ryte, vandens stiklinę paduotų… Nors, na… kita vertus, ką mes čia šnekam. Reikalas dėl reikalo. Programa Vyriausybės patvirtinta. Tai tas pats, kaip į pieną įpilkime pieno, tik kito riebumo“.
„Deja, turime kiekvienais metais tą programą pasitvirtinti savivaldybėje. Šios programos tikslas – tikėti žmogumi. Nes ką daryti? Juk yra priklausomybių problema. Ir visa laimė, kad yra tokia programa“, – teigė S. Gudienė.
Bet N. Ubartas savo pozicijos nekeitė: „Gal negražiai pasakysiu, bet Užimtumo tarnyba galėtų būti griežtesnė. Du, trys darbo pasiūlymai – netinka, eik lauk. Nebus iš ko gyventi – eisi ir dirbsi. O dabar kaip yra – ai, man tas netinka, anas netinka, aš šiukšlių negrėbsiu… O čia jam sako – viskas gerai, tu tik būk, ir mes tau duosim pinigėlių. Esu garantuotas, kad 80 procentų piktybiškai taip daro. Realiai, na, kam dirbti, jei devynis mėnesius ar kiek ten gauni dykai pašalpą? Jie sau šiltai sėdi namie, o mes prie minus 26 į darbą „varom“… Kalbu šitaip, nes tikiuosi, kad kas nors mane šiame posėdyje išgirs, ką noriu pasakyti, kad čia – įžeidimas dirbančių žmonių“.
Pasigedo apčiuopiamo rezultato
Tarybos narė Simona Bindariūtė teiravosi, kiek darbo rinkai besirengiantys asmenys patys suinteresuoti spręsti savo problemas.
„Jeigu bent vienas ar du žmonės pripažįsta problemas ir yra pasiruošę su specialistų pagalba jas spręsti, tai jau labai gerai. Turime tikrai gražių pavyzdžių, kuriais patys džiaugiamės. Priklausomybių konsultantai žmogų pakylėja. Natūralu, kad vieni asmenys yra labiau motyvuoti, kiti – mažiau“, – atsakė S. Gudienė.
„Pasakoma daug gražių žodžių apie šią programą, bet koks konkretus, apčiuopiamas rezultatas? Pasakymas, kad jei vienas ar du asmenys įsidarbina, tai jau pasiekimas, ne visuomet skamba labai rimtai, optimistiškai“, – suabejojo vicemerė Astra Korsakienė.
Mauna ant vieno kurpalio
N. Ubartas sakė nenorįs būti klaidingai suprastas. „Nėra gėdingų darbų. Ir tas pats lapų grėbimas ir kitoks aplinkos tvarkymas, jeigu tu jį dirbi, tai yra sveikintina. Malonu būtų tokiam žmogui ranką paspausti. Bet mes matome klaidą – siekiama, jog visos Lietuvos žmonės patys norėtų eiti darbo dirbti, bet ne taip motyvuojama. Kuo daugiau juos šelpsime, tuo daugiau tinginiaus. Aš labiausiai prieš tinginius, kurie apkamšomi pinigėliais”,– sakė tarybos narys.
Pasisakė ir tarybos narys Dalius Jakubėnas: „Kaip galime išmatuoti būklę žmogaus, kas jam gerai, kas blogai? Reikia pagalvoti, kokioje jis situacijoje yra. Valkatos, pijokai – kitas reikalas. Bet nereikia visų mauti ant vieno kurpalio”…
Tikisi motyvuoti
S. Gudienė priminė, kad savivaldybės biudžeto lėšos naudojamos laikiniesiems darbams įgyvendinti, o valstybės biudžeto lėšos – Užimtumo didinimo programos paslaugoms.
„Užimtumo tarnyba atsiunčia asmenis, kurie atitinka tikslinės grupės apibrėžimą. Tai yra piniginės socialinės pašalpos gavėjai, asmenys, patiriantys socialinę riziką, turintys priklausomybių ligų ir pan. Su tokiais asmenimis sudaromos sutartys ir jiems siūlomos paslaugos – tokios kaip teisininko konsultacijos, priklausomybių konsultantų pagalba ir kitos pagal asmens poreikius. 2025 metais mes rodiklius pasiekėme ir juos viršijome“, – situaciją pristatė S. Gudienė.
Biržų rajono savivaldybės užimtumo didinimo programoje pernai dalyvavo 130 Užimtumo tarnybos Biržų skyriuje registruoti rajono gyventojai: 71 – numatytose paslaugose, 59 – buvo įdarbinti laikiniesiems darbams ir nuo 4 iki 6 mėnesių dirbo seniūnijose.
Šiemet, įgyvendinant programoje numatytas paslaugas, planuojama suteikti užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugas 70 darbo rinkai besirengiančių asmenų.
BŽ nuotr.
BŽ nuotr.