Naujausios
„Mūsų siekis, kad žmonės visus metus galėtų klausytis skirtingos muzikos. Vasarą, rudenį, per Kalėdas, Velykas ir taip būna renginių, festivalių, todėl norisi užpildyti tuščią nišą. Tam tikrais mėnesiais labai trūksta veiklų, dėl to mes būtent pavasarį norime papildyti „Baroko pavasario“ renginiais, kad žmonės turėtų, kur ateiti pasiklausyti muzikos ir patys galėtų dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose“, – kalbėjo V. Norkūnas.
Festivalio laiką pakoregavo pandemija, tačiau tikimasi grįžti prie įprasto meto – žydinčio pavasario. „Už iniciatyvą ir idėją esu dėkingas Gintarui Butkevičiui ir Romai Butkevičienei. Esu laimingas, kad jie taip tikėjo savo vizija ir nusprendė, kad tokia muzika įdomi ne tik didžiausiems Lietuvos miestams, bet visur, taip pat ir Biržams“, – kalbėjo meno vadovas.
Po kelerių pavienių senosios muzikos koncertų, kilo idėja surengti klavesino meistriškumo bei kamerinės muzikos kursus, kuriuose galėtų dalyvauti Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos auklėtiniai. Siekdami, kad senosios muzikos pažinimas ir koncertai taptų tęstine veikla, Roma ir Gintaras Butkevičiai nusprendė rengti festivalį, o meno vadovu pasiūlė tapti V. Norkūnui.
Pasak V. Norkūno, pasiruošimas festivaliui užtrunka, nes dar rugsėjį rašomas projektas finansavimui gauti, taip pat vizija pristatoma Lietuvos kultūros bei regiono tarybai, savivaldybei. Tai nėra tik vienos įstaigos ar vieno žmogaus iniciatyva bei atsakomybė – visus darbus ir atsakomybes sąmoningai tenka pasiskirstyti ir kartu dirbti visai komandai.
Išsaugant festivalio idėją, atsakingai parenkami atlikėjai. Meno vadovas atkreipia dėmesį, kad jie – labai skirtingi „tikri senosios muzikos profesionalai, orientuoti į istorišką atlikimą ir ne tik puikiai groja, bet dega ta muzika visa širdimi ir visa savo esybe, geba patraukti žmones, kurie tokios muzikos anksčiau galbūt net nėra girdėję“. Festivalio rengėjams ne mažiau svarbu ir bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis. Bendraujama su atlikėjais iš įvairių Vakarų valstybių: Šveicarijos, Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos. Taip pat bendradarbiaujama ir su Latvijos senosios muzikos centru Rygoje. „Festivaliui labai svarbus ir mūsų projekto vadovės Editos Lansbergienės indėlis. Kiekvienas minėtos keturių asmenų komandos narys atiduoda daug savo laiko ir jėgų, kad festivalis pavyktų kuo geriau“,- akcentuoja pašnekovas.
Pats V. Norkūnas kasmet neatlygintinai programuoja interneto puslapį baroko-pavasaris.lt, kad festivalis pasiektų daugiau klausytojų, o muziejininkė Džiuljeta Flenderienė verčia interneto svetainės turinį į latvių kalbą – tikimasi sulaukti klausytojų ir iš Latvijos.
Festivalio meno vadovas akcentavo, kad „Baroko pavasaris“ nuo pat pradžios kelia tuos pačius tikslus: įtraukia skirtingas bendruomenes ir nori pasiekti tiek jaunimą, tiek vyresnius žmones. „Norime, kad visos šios veiklos, koncertai būtų prieinami skirtingoms tikslinėms žmonių grupėms ir pasiektų kiekvieną. Kad kiekvienas rastų kažką sau. Labai svarbu ir tai, kad žmonės būtų edukuojami, kad atrastų norą klausytis šios muzikos, su ja susipažintų, daugiau sužinotų“, – apie festivalio tikslus kalbėjo V. Norkūnas.
Paskutinysis „Baroko festivalio“ koncertas įvyks Biržų pilyje liepos 30 dieną, miesto šventės metu. Jame girdėsime Latvijos senosios muzikos centro suburtų atlikėjų atliekamą Dietericho Buxtehude‘s kūrybą. Neateiti tiesiog negalima, nes tai paskutinė galimybė išgirsti ir pajausti tai, ką mums nori pasakyti senosios muzikos garsai.
"Biržų kultūra Biržuose, Lietuvoje ir pasaulyje".
