Biržiečių karpytojų ažūrai – respublikinėje parodoje Rokiškyje

Bir­žie­čiams pui­kiai pa­žįs­ta­ma tau­to­dai­li­nin­kė, kar­py­to­ja S. Ro­žė­nie­nė res­pub­li­ki­nė­se pa­ro­do­se – sen­bu­vė, jos dar­bai puo­šė ne vie­ną ga­le­ri­ją. O štai R. Dub­rie­nei tai dar tik ant­ro­ji pa­ro­da. Per­nai Bir­žų kraš­to tau­to­dai­li­nin­kų kū­ry­bos dar­bų pa­ro­do­je R. Dub­rie­nė sa­vo kar­pi­nius vie­šai pri­sta­tė pir­mą kar­tą. Ta­da R. Dub­rie­nė dar dir­bo vie­no­je mies­to par­duo­tu­vių. Prieš di­džią­sias me­tų šven­tes mo­ters kar­pi­niais iš­puoš­ti vit­ri­nos lan­gai trau­kė praei­vių žvilgs­nius. Pas­te­bė­ju­si nau­ją­jį ta­len­tą, tau­to­dai­li­nin­kė S. Ro­žė­nie­nė pa­kvie­tė kar­py­to­ją sa­vo dar­bais pa­si­da­lin­ti kas­me­ti­nė­je Bir­žų kraš­to tau­to­dai­li­nin­kų pa­ro­do­je. Ir ne­suk­ly­do – R. Dub­rie­nės dar­bai su­ža­vė­jo pa­ro­dos lan­ky­to­jus.

Pa­gy­ri­mai ir žmo­nių reak­ci­jos pa­ska­ti­no me­ni­nin­kę vi­siš­kai at­si­duo­ti sa­vo po­mė­giui. R. Dub­rie­nė nu­spren­dė baig­ti sa­vo dvi­de­šimt me­tų tru­ku­sį par­da­vė­jos dar­bą ir pa­si­nė­rė į kū­ry­bą.

– Nors daug me­tų dir­bau par­da­vė­ja, su­pra­tau, kad tai ne man. Pa­bo­do bū­ti vie­no­je vie­to­je, kur nė­ra ga­li­my­bių to­bu­lė­ti kaip me­ni­nin­kei. Nuo ma­žens esu kū­ry­bin­ga, o ir ma­no iš­si­la­vi­ni­mas me­ni­nis, tad no­ras kur­ti man ne­sve­ti­mas, – kal­bė­jo mo­te­ris.

Pa­ro­dai Ro­kiš­ky­je R. Dub­rie­nė ruo­šė­si kruopš­čiai. Per me­tus pa­to­bu­lė­jo: su­kū­rė ne tik kar­pi­nių-pa­veiks­lų, bet jais pa­puo­šė ir žva­ki­des, do­va­nų dė­žu­tes, at­vi­ru­kus. Pa­ro­dai me­ni­nin­kė pri­sta­tė du pa­veiks­lus, tris do­va­nų dė­žu­tes, tris at­vi­ru­kus ir dvi žva­ki­des, puoš­tas kar­pi­niais.

– Tau­to­dai­lės mo­ty­vai vi­sa­da bu­vo ma­din­gi, o kad jie dar ir pri­si­tai­ky­tų prie šiuo­lai­ki­nės ma­dos, tu­ri bū­ti ir pra­ktiš­ki. Ne­vel­tui pa­ro­dos te­ma – "Kar­pi­nys ki­taip", tai lei­do fan­ta­zi­jai la­biau iš­si­plės­ti, – aiš­ki­no mo­te­ris.

Pa­ro­da "Kar­pi­nių ažū­rai" vyks iki gruo­džio 20 die­nos. Ro­kiš­kio kraš­to mu­zie­ju­je eks­po­nuo­ja­mi 462 dar­bai, jų kū­rė­jai – 57 kar­py­to­jai iš vi­sos Lie­tu­vos. Pa­ro­dos da­ly­viai – ne tik tau­to­dai­li­nin­kai.

– Ap­žiū­ri­nė­da­ma dar­bus, pa­si­sė­miau daug nuo­sta­bių idė­jų ir įkvė­pi­mo kur­ti to­liau ir gal­būt – ki­taip. Kar­pi­niais ga­li­ma pa­puoš­ti ne tik na­mų sie­nas, bet ir pa­dėk­lus ant sta­lo, ser­ve­tė­les, veid­ro­džius, in­dus, pir­ki­nių mai­še­lius, va­zas, skir­tu­kus kny­goms, at­vi­ru­kus, įvai­rias dė­žu­tes, dra­bu­žius, – įspū­džiais da­li­no­si me­ni­nin­kė.

Pak­laus­ta, kaip jau­čia­si, sa­vo dar­bus jau ant­rą kar­tą pa­ro­džiu­si vi­suo­me­nei, mo­te­ris džiau­gė­si:

– La­bai ma­lo­nu ir ge­ra ma­ty­ti sun­kaus, bet šir­džiai mie­lo dar­bo re­zul­ta­tus pa­ro­do­je. Kai ma­no kū­ri­niai gra­žiai įsi­pi­na į bend­rą vi­sų dar­bų vaiz­dą, jau­čiu, kad neišk­ren­tu iš kon­teks­to. Kai pra­de­du kar­py­ti, ne­be­ga­liu su­sto­ti. Kar­py­mas la­bai at­pa­lai­duo­ja, o ma­tant re­zul­ta­tą, už­lie­ja neap­sa­ko­mai ge­ras ir ma­lo­nus jaus­mas.

R. Dub­rie­nė džiau­gė­si su­si­pa­ži­nu­si su tau­to­dai­li­nin­ke S. Ro­žė­nie­ne. Me­ni­nin­kė ją va­di­na sa­vo mo­ky­to­ja.

– Esu dė­kin­ga sa­vo mo­ky­to­jai, kad ma­ne pa­ste­bė­jo. Mes pui­kiai su­ta­ria­me, daž­nai kal­ba­me apie sa­vo idė­jas ir kū­ri­nius. Ji net yra sa­kiu­si, kad ga­li bū­ti ra­mi: šis me­nas Bir­žuo­se gy­vuos. La­bai ma­lo­nu tą iš­girs­ti iš sa­vo mo­ky­to­jos, – kal­bė­jo kar­py­to­ja.

R. Dub­rie­nė pra­dė­jo nea­ki­vaiz­džiai stu­di­juo­ti Ap­ran­gos tech­no­lo­gi­jas ir di­zai­ną Ute­no­je.

– Da­bar di­džią­ją lai­ko da­lį uži­ma moks­lai. Min­čių ir idė­jų tu­riu be­ga­lę, tad la­bai sten­giuo­si vi­sur su­spė­ti, – kal­bė­jo kar­py­to­ja.

R. Dub­rie­nė yra bai­gu­si me­ni­nį siu­vi­nė­ji­mą Kau­no tai­ko­mo­sios dai­lės mo­kyk­lo­je. Mo­te­ris ti­ki­si, kad nau­jos stu­di­jos pa­dės pa­gi­lin­ti ži­nias, nes abi spe­cia­ly­bės yra tar­pu­sa­vy­je su­si­ju­sios.

– Kar­pi­nius ga­li­ma pri­tai­ky­ti daug kur: ant dra­bu­žių, pa­gal­vė­lių, na­mų de­ko­ra­vi­me ir pan. Į tai ir no­riu pa­si­ner­ti ir pra­dė­ti dirb­ti sau, – apie sa­vo pla­nus kal­bė­jo me­ni­nin­kė.

Ne už kal­nų Bir­žų kraš­to tau­to­dai­li­nin­kų kū­ry­bos dar­bų pa­ro­da. Kar­py­to­ja at­sklei­dė, kad šiai pa­ro­dai ji kruopš­čiai ruo­šia­si: vie­ni dar­bai jau baig­ti, ki­ti dar lau­kia me­ni­nin­kės ran­kų pri­si­lie­ti­mo.

– Ši pa­ro­da man yra la­bai svar­bi, la­bai no­riu tap­ti Lie­tu­vos tau­to­dai­li­nin­kų są­jun­gos na­re. Kai tu­ri šį sta­tu­są, sa­vo dar­bus ga­li­ma eks­po­nuo­ti pla­čiau, da­ly­vau­ti mu­gė­se. Vi­liuo­si kaž­ka­da tap­ti šio gar­bin­go Lie­tu­vos tau­to­dai­li­ni­kų bū­rio da­le­le, – kal­bė­jo mo­te­ris.