Visaip būna: kas nors būna, nors niekas niekur neartėja

Fa­ce­book'o bi­čiu­lis Be­nas vos ne kas­dien įke­lia nuo­trau­ką, prie ku­rios pa­ra­šo, jog nie­kas nie­kur near­tė­ja. Šių die­nų po­li­ti­nei tik­ro­vei tin­ka tiek ka­rei­vio Švei­ko, tiek po­no Be­no pa­ste­bė­ji­mai. Mat val­džia nuo­lat ką nors da­ro. Kas nors lyg ir bū­na. Tuo pat me­tu, val­džia ką nors da­ry­da­ma, prie pa­pras­tų žmo­nių ne­priar­tė­ja. Tai­gi: kaž­kas bū­na, tik nie­kas near­tė­ja, to­dėl ir gy­ve­ni­mas pa­gal mū­sų no­rus ne­ge­rė­ja? O gal?!

Mū­sų pa­dan­gė­je ne­tru­kus bus svars­to­mas ki­tų me­tų biu­dže­tas. Su juo bus pa­teik­tos kai ku­rių įsta­ty­mų pa­tai­sos.

Bus po­ky­čių?

Ža­da­ma kai ku­rių po­ky­čių. Jų rei­kia, nes mū­sų ša­ly­je per di­de­lis ato­trū­kis tarp tur­tin­gų­jų ir varg­šų. To­kie da­ly­kai akis ba­do. To­dėl rei­kia ką nors da­ry­ti. Pap­ras­čiau­sia: atim­ti iš tur­tuo­lių ir pa­da­lin­ti varg­šams. Taip kai ku­rio­se vals­ty­bė­se bu­vo pa­da­ry­ta, bet iš to nie­ko nei­šė­jo. To­kios re­vo­liu­ci­jos lai­mės žmo­nėms neat­ne­šė. Ge­riau­sia ne­kel­ti re­vo­liu­ci­jų, o įsta­ty­mais var­gin­ges­nius ar­tin­ti prie tur­tin­gų­jų. Di­di­nant mo­kes­čius tur­tin­gie­siems, la­bai jų ne­nusk­riau­džiant. Ta­čiau taip ar­ti­nant daug ne­pe­ši, to­dėl ne ka­žin kas ar­tė­ja. Ge­riau­sia vi­siems pa­kel­ti kai ku­riuos mo­kes­čius ir su­rink­tus pi­ni­gus tei­sin­giau pa­skirs­ty­ti. Ta­čiau mo­kes­čius smar­kiai pa­kel­ti ar daug nau­jų su­gal­vo­ti bū­tų ga­li­ma tik ta­da, jei­gu ne­bū­tų rin­ki­mų. Pa­kel­si ar su­gal­vo­si, po rin­ki­mų be val­džios lik­si! To­dėl po­li­ti­kai vy­nio­ja­si taip, kad ir vil­kas bū­tų so­tus, ir avis bū­tų svei­ka.

Ko su­lauk­si­me?

Svars­to­ma, jog dau­giau bran­gių būs­tų tu­rė­to­jų už šį tur­tą mo­kes­čius mo­kė­ti pri­va­lė­tų. Žiū­rė­si­me, kas iš to išeis. Toks mo­kes­tis bu­vo ir anks­tes­niais me­tais. Tik šie­met ke­ti­na­ma že­myn nu­leis­ti ap­mo­kes­ti­na­mo­jo būs­to ver­tės kar­te­lę. Tik iš šių su­ma­ny­mų jau pa­si­šai­po­ma. Anks­tes­niais me­tais bran­gių būs­to tu­rė­to­jai, kad iš­veng­tų šio mo­kes­čio, fik­ty­viai ar iš tik­rų­jų tur­tą pa­si­da­lin­da­vo. Ir tap­da­vo ne to­kie tur­tin­gi. No­rint iš­veng­ti nu­ma­to­mo šie­me­čio bran­gaus būs­to mo­kes­čio, jau teks fik­ty­viai ar iš tik­rų­jų įtei­sin­ti šei­mas, nes mo­kes­tis ga­li bū­ti tai­ko­mas kiek­vie­nam as­me­niui at­ski­rai. Va­di­na­si, val­džia iš šio mo­kes­čio daug mi­li­jo­nų ne­su­rinks. Ta­čiau to­kių mos­tu pa­ma­lo­nins pi­ges­nių būs­tų tu­rė­to­jus. Pa­sak kai ku­rių eko­no­mis­tų, pa­pras­čiau bū­tų, kad vi­si žmo­nės už sa­vo tu­ri­mus būs­tus mo­kė­tų šio tur­to mo­kes­čius. Štai že­mės mo­kes­čius juk mo­ka ir 3 ha ir 1000 ha tu­rė­to­jai. Ir dan­gus neužg­riū­na. Tad tei­sin­giau bū­tų ir įve­dus vi­suo­ti­nius būs­to mo­kes­čius. Gal ir tei­sin­giau bū­tų, jei­gu rin­ki­mų ne­bū­tų?!

Nu­si­tai­ky­ta į au­to­mo­bi­lius

Kal­ba­ma, jog rei­kė­tų įves­ti kaž­ko­kius au­to­mo­bi­lių tar­šos mo­kes­čius. Ir tam su­ran­da­mas la­bai gra­žus pa­tei­si­ni­mas. Juk kli­ma­tas šil­tė­ja! Rei­kia sku­biai gel­bė­ti pla­ne­tą! Jei­gu ne­si­liau­si­me taip smar­kiai au­to­mo­bi­liais ter­šę orą, su­lauk­si­me san­kci­jų iš Eu­ro­pos Są­jun­gos. Ne­va ga­li tek­ti su­mo­kė­ti žvė­riš­kas bau­das. To­dėl, kol lai­kas, rei­kia pra­dė­ti pirk­ti ma­žiau orą ga­di­nan­čias trans­por­to prie­mo­nes. Nau­ji mo­kes­čiai ne­va žmo­nes pa­ska­tin­tų pirk­ti ma­žiau tar­šias trans­por­to prie­mo­nes. Lo­gi­kos be­veik nė­ra. Jei­gu tu­rė­tu­me pi­ni­gų, ne­gi pirk­tu­me mo­ra­liai pa­se­nu­sius au­to­mo­bi­lius? Ta­čiau toks mo­kes­tis ga­li at­si­ras­ti, nes val­džia juk tu­ri gra­žų pa­tei­si­ni­mą. Jei­gu ne­gel­bė­si­me pa­sau­lio, gau­si­me bau­dą! Tar­si mes už gam­tos ter­ši­mą au­to­mo­bi­lių iš­me­ta­mo­mis du­jo­mis ne­su­si­mo­ka­me?! Juk, pirk­da­mi ku­rą, su­mo­ka­me ak­ci­zo ir ki­tus mo­kes­čius. Ga­na tei­sin­gus: kuo dau­giau va­žiuo­ji, tuo dau­giau su­mo­ki. Už­teks apie mo­kes­čius!

Gal jų ne­bus?

Nors taip ne­bū­na, kad ko nors ne­bū­tų, ta­čiau ga­li bū­ti, kad žiau­rių mo­kes­čių ne­su­lauk­si­me. Gar­siai pa­svars­tė. Bai­mių įva­rė. Ims, ir pa­sa­kys: gy­ven­ki­te be bai­mių, ne­skriau­si­me. Tik žiū­rė­ki­te: jei­gu ki­tus iš­rink­si­te, ga­li­te tik­rai žiau­rių mo­kes­čių su­lauk­ti! Taip ir gy­ve­na­me: rin­ki­mi­nė ko­va - nuo rin­ki­mų iki rin­ki­mų.