Naujausios
Gali būti, kad atostogų nuo mokslų reikia todėl, kad jie gali įgristi. Juk sakoma, kad mokslo šaknys karčios. Tad mokslai gali apkarsti. Tik kartumynų nereikia bijoti. Jeigu mokslo šaknys karčios, juk bus mokslo vaisiai saldūs. Tačiau dėl pastarojo teiginio kyla abejonių. Mokslo kartėlį esame patyrę daugelis, o mokslo vaisių saldumą patyrėme ne visi. Mat kai kurie mokslai, vaizdžiai šnekant, nuėjo šuniui ant uodegos.
***
Ne sykį buvo sunku suprasti, kodėl vienos ar kitos žinios – datos, formulės – kemšamos į galvas. Ir mokytojai ne kartą ir ne du negalėjo paaiškinti: kodėl reikia vieną ar kitą dalyką išmokti? Kodėl reikia perskaityti tą, o ne kitą knygą? Sakydavo: taip liepia mokslo programos. Nuleistos iš viršaus. Nepasiginčysi.
***
Sovietinių laikų mokslo arimų artojams nelabai į galvas šaudavo noras ginčytis. Sėsk, ir nespirgėk! Dabar gal jau kitaip? Gal visos mokslo šventovės pilnos demokratijos? Gal visi mokslo aruodai sklidini tik reikalingų žinių? Viskas subalansuota? Kažin. Juk pranešta, kad šiemet matematikos egzamino neišlaikė net trečdalis egzaminą laikiusių abiturientų. Prasti popieriai. Arba per karčios šios disciplinos šaknys, arba nesusigundoma galimais šio mokslo vaisiais. Gal: ir viena, ir kita. Ar vienaip, ar kitaip – turime pamoką. Irgi gerai. Juk sakoma, kad mokytis niekada nėra vėlu. Mokytis reikia visą gyvenimą. Tik ne visada yra noras mokytis. Ir ne visada žinome, ko reikia mokytis. Nežino ne tik tie, kurie mokosi, bet ir tie, kurie moko.
***
Kol kas vaizdelis nėra toks, nuo kurio norėtum iš džiaugsmo šokinėti. Mokyklose ir toliau dar moko to, ko bala žino, ar gyvenime reikės. Paaiškina, kad nėra reikalo iš visų žinių gauti naudos. Neva didžiausia nauda – pats mokymosi procesas. Taip lavinamos smegenys. Kažin kodėl dabar dažniau įkniumbama lavintis ne į mokyklinius vadovėlius, o į telefonus? Matyt todėl, kad visi telefonai išmanieji, o mokytojai, deja, dar ne visi tokie.
***
Skaičiuojama, kad Lietuvoje trūksta daugiau nei 600 pedagogų. Trūksta matematikos, fizikos, chemijos mokytojų. Jaunus žmones rinktis pedagogo profesiją atbaido didelė atsakomybė ir mažas atlygis. Tad mokytojų trūkumas vis dar išlieka Lietuvos švietimo sistemos bėda. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ramina, kad pedagogines studijas renkasi vis daugiau abiturientų. Šiemet jų įstojo daugiau nei tūkstantis. Matysim, kiek iš jų po kelerių metų eis jaunuomenės mokyti. Tuo metu klasėse ir auditorijose šį rugsėjį mokslų krimsti sėdo apie 460 tūkstančius moksleivių ir studentų. Ir ne visi turės mokytojus?
***
Yra pasakyta: mokslas – šviesa, ne mokslas – tamsybė. Giedame: „Tegul saulė Lietuvoj tamsumas prašalina…“ Saulė, suprantama, pasistengs. O visas kitas tamsumas aukščiausi ir šviesiausi mūsų švietimo vadai įveiks reformomis? Reformuos, reformuos, kol neliks ko reformuoti? Tada nustosime dėl švietimo reikalų dejuoti, nes visur stos šviesa?
