Pigiai atiduodame, brangiai pasiimame

Dabar, kai visų žvilgsniai nukreipti į Vilnių, kur formuojama būsima Lietuvos valdžia nulemsianti mūsų gyvenimą per ateinančius ketvertą metų, apie vietinius reikalus kalbėti nėra populiaru. Tačiau reikia, nes Vilnius toli, du kartus toliau negu Ryga, o čia viskas vietoje. Apie naujos Vyriausybės narių sąrašą, kuris dar gali keistis tegalima pasakyti – viskas kaip ir turėjo būti. Vyks piniginių srautų paskirstymas taip kaip reikia rimtiems žmonėms, kurie rėmė Liberalų sąjūdį ir „Laisvės“ partiją, ką rodo Aušrinės Armonaitės kandidatavimas į Ekonomikos ir investicijų ministrės postą. Aišku, nenuskriaudžiant ir konservatorių rėmėjų, nes dabar, perduodant elektros tiekimą tarpininkams, atsiveria aukso gysla energetikos sektoriuje. Čia šeimininkaus Dainius Kreivys, įrodęs, jog žino kaip valstybinius reikalus reikia panaudoti saviems tikslams – už ką buvo išprašytas iš Ūkio ministro pareigų 2011 metais. Čia yra Vyriausybės formavimo esmė ir pagrindas, o tatuiruota lenkaitė, turinti tiktai bakalauro laipsnį, būsima Teisingumo ministrė tėra desertas ir Prezidento galvos skausmas. Viskas sudėliota jau seniai, aptarta kur reikia ir su kuo reikia, truputį mulkinant tautiečius (būsimas Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis), tad jeigu Prezidentui ir bus leidžiamos daryti korekcijos, tai labai nežymios. Yra keletas „pakištukų“, kuriuos bus galima pakeisti panašiais į jau siūlytus.

Kas gi Biržuose be koronarinių bėdų ir niekaip nesibaigiančių valdžios struktūrų formavimo problemų dar vyksta. Pirmiausia, pasiruošimas šventėms. Tyliai, ramiai, ir, kaip visada, suprantant, kad Kalėdos ateina nelauktai. Pagrindinis šventės akcentas – eglė ir jos puošyba, ko gero, vėl bus atiduota į kokios nors Vilniaus firmelės rankas, nes jau dešimt metų, skirtingai negu Rokiškio ar Pasvalio, Biržų valdžia taria, jog mūsuose nėra kūrybingų ir gabių žmonių, kurie galėtų paruošti centrinės aikštės puošybos projektą ir nėra tinkamų verslininkų, kurie tą projektą įgyvendintų. Keista, kai viena Kalėdų eglės puošybos nuomos kaina yra didesnė, negu viską įsigyjant savivaldybės nuosavybėn ir sumokant savo žmonėms už darbus, jau nekalbant kiek pinigų buvo sukišta per dešimtmetį. Reikėtų mero Vyto Jarecko, kuris visą tą laiką rūpinosi eglutės gražinimu, kodėl taip yra. Gal šiais metais kai kas pasikeis, juk meras nė nemirktelėjęs neįvardintų verslininkų naudai paaukojo vaikų namams skirtą gražią vietą, nukišdamas projektą į užkaborį. Gal tų nežinomų verslininkų meras galėtų paprašyti, kad jie Biržus nudžiugintų įspūdingai papuošta aikšte, kad biudžetiniai tūkstančiai atitetųs mažųjų biržiečių kalėdiniam stebuklui – netikėtoms dovanėlėms. Tad jeigu ir šiais metais vyks „pigi“ nuoma ir bus džiūgaujama, jos vietoj dvidešimt tūkstančių eurų reikės suploti tik penkiolika, galimės merą, nors faktiškai eglės puošimu rūpinasi miesto seniūnija, pabaksnoti, kad ir kiti nori sotesnio kalėdinio stalo. Supraskit tai, kaip norit. Moralas viso šio rašymo toks – vicemeru pasirinkti tą, kuris pažadės sutelkti Biržų verslininkus, kūrybingus ir inovatyvius kraštiečius bei visus vietinius patriotus ir sukurti tolią šventinę Kalėdinės eglutės aplinką, kokios dar nebuvo. Ir liūdna išvada, jeigu taip nebus padaryta, tai ne tik už šilumą, bet ir viską kitą biržiečiai mokės du kartus brangiau, negu aplinkinės savivaldybės. Tai tarpusavyje labai susiję dalykai.

Dabar ne kas brangiai nuomojama, o kas pigiai išnuomojama. Turiu omenyje Biržų aerodromą. Ne per seniausiai taryba pagal panaudos sutartį entuziastingai atidavė milijoninį turtą Biržų aeroklubui. Kaip žinome, aviacijos sportas visame pasaulyje yra turtingųjų užsiėmimas, Biržuose, kaip žinome, taip pat. Skirtumas tas, kad visame pasaulyje turtingieji už tai brangiai moka savivaldybių ir valstybės biudžetams, jau nekalbant, kad viską įsigyja už savus pinigus, o Biržuose viską gauna (išskyrus verslininką Algį Jankauską) praktiškai dykai. Klausimas, kuo Biržų autobusų parko vairuotojai prastesni už aviatorius? Pats parko direktorius gali sukurti vairuotojų klubą, įkurti vaikų figūrinio vairavimo būrelį ir tarybos pareikalauti, kad jiems, kaip ir aeroklubui būtų dykai atiduoti pastatai ir autobusai. Tačiau taip nebus, nes vairuotojai yra paprasti žmogeliai, o aviatoriai – turtingi ir įtakingi. Rimtai šnekant, tai visą aerodromą reikėtų leisti per tarptautinį aukcioną – pasitaisytų savivaldybės piniginiai reikalai. Mada, kad neturtingieji turi pagelbėti turtingiesiems, kurią, lyg tai, bando įgyvendinti meras su savo aplinka nėra gera. Tikėkimės, atsiradus vicemerui, pasikeis. Aišku, jei būsimas vicemeras (-ė) nebus susijęs su aviatoriais.