Iš mūsų geros valios atsiranda batkos, tėtušiai ir karaliai?

Redakcijos nuotr.
Feliksas Grunskis.
Ne už jūrų marių – Rytuose – turime kaimyną, su kuriuo mus sieja beveik 700 km siena. Tai Baltarusija arba Gudija. Ir ją 26 metus valdė Aliaksandras arba tėtušis – Batka. Ir dabar Batka juridiškai Gudiją tebevaldo, nors tauta po paskutinių rinkimų nuo jo nusigręžė.

***

Batkai ir jo sėbrams atrodo, kad 65 metų Batka rinkimus vėl laimėjo. O žmonėms atrodo, kad jis rinkimus prapylė. Šimtai tūkstančių balsuotojų protestuoja, įsitikinę, kad rinkimus laimėjo 37 metų mokytoja Svetlana. Ji stojo į rinkimus iš meilės vyrui Sergiejui, kuriam Batka neleido dalyvauti rinkimuose, uždarė į kalėjimą. O Svetlanai leido. Matyt, manė, jog politikos naujokę lengvai įveiks. Ir atsitiko, kad tautai naujokė patiko. Matyt todėl, kad pasakė, jog laimėjusi rinkimus, Gudijoje surengs kitus – tikrai demokratinius ir laisvus rinkimus. Nes prieš 26 metus į prezidento kėdę atsisėdęs kolūkio pirmininkas visą valstybę ėmė ir pavertė savu kolūkiu. Atsibodo gudams tas kolūkis! Ir mums nėra malonu šalia savęs tokį sovietinį ūkį turėti. Juk mes savo kolchozus prieš tris dešimtmečius sugriovėme!

***

Būna taip, kad blogi dalykai vos ne visai iš nieko ar iš gerų norų atsitinka. Pradžioje juk gudams prezidentas patiko. Pavadino jį Batka. Šaunus ir paprastas. Gyvenime ir prieš televizijos kameras moka draugiškai pakalbėti su kaimo močiute, fabriko darbininku, kolūkio traktoristu... Moka dalgiu pievoje pradalgę išvaryti. Net krepšį bulvių gali prikasti. Kai užsimano žaisti, stoja ant pačiūžų ir su ritmuša visai neblogai po aikštę ritulį varinėja... Skelbiasi valstybę valdantis griežtai, bet teisingai. Kitaminčiams – lazdos ir grotos. Darbo veteranams ir pirmūnams – apdovanojimai. Narsus Batka! Net koronaviruso neišsigando! Ir štai netikėtai per rinkimus nuo kandidatės Svetlanos gavo niuksą. Todėl paskutiniu Europos diktatoriumi tituluojamas Batka ne juokais pasiuto. Pasiuntė omonininkus, kad jie primuštų į gatves išėjusius taikius protestuotojus, kurie įtaria, jog rinkimų rezultatai suklastoti. Juk balsavo ne už tą, kuris pasiskelbė nugalėtoju! Todėl pareikalavo balsus perskaičiuoti arba dar geriau – surengti naujus demokratinius rinkimus. Ir pasišvaistė Batkos pakalikai! Viso pasaulio akivaizdoje mušė, kankino... Kelis tūkstančius piliečių suėmė, įkalino. Yra aukų. Batkai jau į akis žmonės šaukia: IŠEIK! IŠEIK! Tačiau diktatorius rūsčiai raukia antakius ir sako, jog valstybės niekam neatiduos. Įtaria, kad užsienis prieš jį žmones sukurstė. Nori jį, žmonių išrinktą prezidentą nuversti, iš jo valstybę atimti! Aplink Gudiją ir jos vadą Batką susitelkė priešai!

***

Pradžioje Batkos valstybės saugotojai buvo sugavę tris dešimtis įtartinų rusų kovotojų. Tada Batka pareiškė, kad Rusija jį nori nuversti. Kai Vakarai pasmerkė Gudijoje smurtą ir pareiškė, jog rinkimai buvo suklastoti, Batkos pulkai karinius manevrus prie vakarinių savo sienų pradėjo. Batka blaškosi! Ką tik jį neva Rusija puolė, o apsisukęs su Putinu vos nesibučiuoja. Pasikeitė kryptis: jau Vakarai surengė sąmokslą. Sukurstė gudus versti mylimą vadą?! Juokai menki! Pasaulis pašiurpęs!

***

Toks jau tas pasaulis. Tokie šio pasaulio žmonės. Norime gerų – karūnuotų ar nekarūnuotų – karalių. Norime gerų ir teisingų valdovų. Pačius geriausius išrenkame. Tik dažnai išrinktieji pasijunta visa galva aukštesni. O kaip kitaip: geresnių juk neatsirado! Jeigu kas nors pradeda manyti kitaip, negali patikėti tokiais kitaminčiais. Vakar buvai geriausias, o šiandien – jau ne?! Gal pralaimėjusieji nepasitikėjimą kursto? Gal išorės jėgos suirutės nori? Valdžią gavus, nesinori jos prarasti. Nenori nuo valdžios lesyklų bei šėryklų pasitraukti ir kiti su vadu tuos pačiu oru kvėpuojantieji, gėrybes semiantieji. Todėl vadą už jo darbus nuo ryto iki vakaro giria. Ką tėtušis pasakys ar padarys, viskas bus gerai! Pabandytų nepagirti!

***

Pamažu vadas pradeda apie viską nusimanyti. Turi tvirtą nuomonę apie žemės ūkį. Išmano ekonomiką ir ekologiją. Brėžia gaires švietimui ir medicinai. Turi savo nuomonę apie vėjo malūnus ir atomines elektrines... Tokio vado norėjome, tokį ir gavome! Ne visai. Juk: kuo toliau, tuo gražiau. Išrinktieji užmiršta rinkimų pažadus. Atsitveria nuo žmonių tvoromis. Pyksta, kad menksta pasitikėjimas. Ir netiki, kad taip yra iš tikrųjų. Štai už Altanto per savo prezidentavimo metus nemažai malkų priskaldęs prezidentas Ronaldas įsitikinęs, jog jis ir toliau yra pats geriausias. Neva rinkimus jis gali pralaimėti tik tuo atveju, jeigu per rinkimus bus sukčiaujama. Gauni valdžią, ir pasijunti nepakeičiamu?! Visa laimė, jog Vakarų pasaulyje daugiau tikros demokratijos, nei Gudijoje ar panašiose į ją valstybėse. Kai su demokratija striuka, laimi ne tie kurie balsuoja, o tie, kurie balsus skaičiuoja. Pasaulis nėra tobulas.

***

Aiškinama, kad žmonėms nepasiseka su valdžia, nes daugelyje valstybių nėra brandžios visuomenės. Nors niekas dorai nepaaiškina, kaip ta brandi visuomenė atrodo, kokia ji turi būti. Ką brandūs rinkėjai turi rinkti? Auksaburnius? Pinigų maišus? Pažadukus? Artistus? Muzikantus? O gal, pasak Lenino, valstybę gali valdyti ir melžėja? Ką mes žinom?! Aišku kaip dieną, kad nieko nežinom! Nesame juk gudresni už visą pasaulį. Ne kartą ir Lietuvoje esame keistai balsavę. Įdomiai pasirinkę. Juk irgi bandėme ieškoti, kas galėtų tapti valstybės tėveliu, mamyte ar tvirta rankyte. Laimė, kad sveiką kailį išnešėme

***

Panašu, kad ir toliau niekur nuo tų paieškų nesidėsime. Kas ir ką sakytų, iš tikrųjų, politika – tik vienas iš pasaulio žmonių sugalvotų žaidimų. Turime įvairių politikos atmainų. Sėkmingų, linksmų, graudžių, žiaurių ar dar kokių. Žiaurių tikrai nereikia. Tačiau pasaulis margas. Už margą genį ar margą gegutę margesnis. Ir ką tu jam padarysi?! Viena spalva juk neperdažysi!