Mus politikai paims ne darbais, o gražiais žodžiais?

Redakcijos nuotr.
Feliksas Grunskis.
Lie­tu­vos po­li­ti­nė­je pa­dan­gė­je su­ju­di­mas. At­ro­do, kad ry­toj, o ne ru­de­nį bus Sei­mo rin­ki­mai. Po­li­ti­kai dėl mū­sų ne­ria­si iš kai­lio. Sma­gu. Tad sma­gin­ki­mės!

Agi­tuos

Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos Sei­me se­niū­nas ir Sei­mo Kul­tū­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Ra­mū­nas Kar­baus­kis pa­si­trau­kė iš šių pa­rei­gų. Pa­reiš­kė, jog va­ži­nės po Lie­tu­vą, su­si­ti­ki­nės su žmo­nė­mis. Va­di­na­si, pra­dė­jo rin­ki­mi­nę kam­pa­ni­ją. Pa­na­šu, kad sa­viš­kius girs, o po­li­ti­nius prie­ši­nin­kus peiks. Jau pa­mik­li­no lie­žu­vį ant bu­vu­sio mi­nist­ro Ma­siu­lio. Tad ne­tru­kus po­nas Kar­baus­kis pa­si­leis per Lie­tu­vą. Pas­kui jį bei jo kal­bas sku­bės ir ki­ti. Juk rei­kės pa­tei­sin­ti ar pa­neig­ti bū­tas ir ne­bū­tas nuo­dė­mes. Bus įdo­mu. Pa­dė­tis to­kia, kad po­li­ti­kams prieš kie­mi­nė­jan­tis rei­kės drū­čiai pa­val­gy­ti. Juk dėl vals­ty­bė­je tvy­ran­čių bai­mių sve­čiuo­se ga­li ne­gau­ti nei kot­le­to, nei keps­nio. Tad ge­riau­sia pub­li­kos aki­vaiz­do­je iš­si­vy­nio­ti iš tau­kuo­to po­pie­riaus su­muš­ti­nį ir taip pa­ro­dy­ti, kad esi nuo nie­ko ne­prik­lau­so­mas. Na toks - be nuo­dė­mės gi­męs!

Par­ti­jos

Įp­ras­ta, kad prieš rin­ki­mus gims­ta nau­jų par­ti­jų. O kaip ki­taip! Juk ten­ka žiū­rė­ti su kuo dė­tis, kad vėl ki­še­nė­je man­da­tą tu­rė­tum. Jei­gu nė­ra kur dė­tis, ta­da ge­riau­sia sa­vo par­ti­ją tu­rė­ti. Ir tu­rės! Jau aiš­kūs kai ku­rių par­ti­jų kū­rė­jai. Ap­ta­ri­nė­ja­mi tų par­ti­jų pa­va­di­ni­mai ir šū­kiai. Kai ku­rie pa­va­di­ni­mai dar juod­raš­čiuo­se, bet ga­ran­tuo­tai pa­va­di­ni­muo­se bus už šir­dies grie­bian­čių žo­džių: san­tar­vė, san­tal­ka, są­jun­ga, ge­ro­vė, lais­vė, tei­sin­gu­mas... Vie­na ku­ria­ma par­ti­ja jau pa­skel­bė par­ti­nį šū­kį: "Vie­nas už vi­sus, vi­si už Lie­tu­vą!“ To­kį muš­kie­ti­nin­kų šū­kį ver­tė­tų pa­ten­tuo­ti. Ims kas ir nu­gvelbs.

Sim­bo­liai

Da­bar to­kie lai­kai, kad ne tik gra­žius žo­džius, bet ir sim­bo­lius rei­kia pa­ten­tuo­ti. Štai kon­ser­va­to­rė Mo­ni­ka Na­vic­kie­nė ėmė ir pa­ten­ta­vo neuž­mirš­tuo­lės sim­bo­lį kaip pre­ki­nį ženk­lą. Šią neuž­mirš­tuo­lę pri­si­se­ga­me pa­gerb­da­mi Sau­sio 13-osios lais­vės gy­nė­jus, au­kas. Pa­ten­ta­vo, kad ne­va pik­ta­va­liai pik­ta­va­liš­kai ta neuž­mirš­tuo­le ne­si­nau­do­tų. Aiš­ki­na, jog ir to­liau vi­si ga­lė­si­me se­gė­ti neuž­mirš­tuo­lę. Nu­si­pir­kę ją iš tei­sė­tų jos ga­min­to­jų?!

Prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis no­rė­jo Vals­ty­bi­nia­me pa­ten­tų biu­re re­gist­ruo­ti pa­va­di­ni­mą „Tė­vy­nės la­bui“. Ta­čiau pa­ten­tų biu­ras at­si­sa­kė tai da­ry­ti, nes šie žo­džiai tu­ri di­de­lę sim­bo­li­nę ver­tę. Prem­je­ras pa­si­džiau­gė, kad ne­pa­vy­ko pa­ten­tuo­ti pa­va­di­ni­mo "Tė­vy­nės la­bui". Va­di­na­si, šie žo­džiai ne­ga­lės tap­ti ko­kio nors po­li­ti­nio ju­dė­ji­mo pa­va­di­ni­mu. Ta­čiau po­nas Skver­ne­lis su šiuo šū­kiu juk lyg nie­kur nie­ko da­ly­va­vo praė­ju­siuo­se Sei­mo rin­ki­muo­se. To­kie da­ly­kai. Ne­nu­si­min­ki­me. Šū­kių ne­tu­rė­tų pri­trūk­ti. Juk Di­džia­ja­me lie­tu­vių kal­bos žo­dy­ne yra daug gra­žių žo­džių, ku­rie dar nė­ra re­gist­ruo­ti pre­kės ženk­lais. Yra ir gra­žių gė­lių, ku­rių vaiz­dai dar nė­ra par­ti­jų vė­lia­vo­se ir švar­kų at­la­puo­se.

Tak­ti­ka

Tei­sin­ga se­na ir ge­ra tak­ti­ka: rin­kė­jus leng­viau­sia paim­ti ne dar­bais, o gra­žiais žo­džiais ir pa­ža­dais.