Liūdni ar pusėtini mūsų demokratijos popieriai?

„Biržiečių žodžio“ nuotr.
Feliksas Grunskis
Džiaugiamės, kad gyvename demokratinėje valstybėje. Iš to džiaugsmo net kitas, mažiau laisvių turinčias valstybes, nepraleidžiame progos pamokyti. Tačiau dabar laikai tokie, kad demokratijos teikiamas teises puola nelemtas koronavirusas, kitos bėdos. Todėl valdžia, saugodama mūsų sveikatą, mus pačius nuo savęs, apriboja kai kurias laisves. O mums laisvės patinka. Kam jos gali nepatikti?!

Kadangi ne visur ir ne visada valdžios būna išmintingos, todėl gelbėdamos piliečius nuo COVID-19, malkų priskaldo. Žmonės dėl suvaržymų pašėlsta. Mat kai kurių suvaržymų ar apribojimų sveiku protu nesupranta. Mano, kad pažeidžiamos konstitucinės teisės. Todėl žmonės eina į gatves protestuoti. Kai kurių valstybių gatvėse protestai virsta riaušėmis. Tada sunku sveiku protu suprasti, kodėl gatvėje padegamos mašinos ir daužomos vitrinos. Lietuvoje koronavirusas mūsų iki aršių protestų nenuvedė. Tačiau demonstruojame, burbuliuojame. Prie Vyriausybės vaikščiojo basos mamos. Protestuotojai pyksta, kad paminamos demokratinės vertybės.

***

Su kuo valgoma ta demokratija? Sakoma, kad tai tokia valstybės valdymo sistema, kai valdžia kyla iš piliečių valios. Įstatymus leidžia laisvais ir reguliariais rinkimais renkami tautos atstovai. Valstybes valdo pagal Konstitucijos nustatytus įgaliojimus veikiančios vyriausybės...

Iš tikrųjų nėra tikslaus demokratijos apibrėžimo. Vienur vienokia, kitur šiek tiek kitokia ta demokratija. Kai kur tos demokratijos nė kvapo. Būna tas žodis tik valstybės pavadinime. Kai kur vaidinama, kad yra demokratiniai rinkimai. O iš tikrųjų: laimi ne tie, kurie balsuoja, o tie, kurie balsus skaičiuoja. Tad demokratija – bendrinis žodis, kuris ne visada tikrovę atspindi. Įdomu, kokio dydžio demokratinių vertybių kalną per tris atkurtos nepriklausomybės dešimtmečius Lietuvoje supylėme?

***

Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare, dabar gyvena pagal Bendrijos įstatymų ir teismų viršenybę. Tačiau prieš tą viršenybę jau prasideda bruzdėjimai. Dėl taip vadinamų eurobiurokratų diktato iš Bendrijos pasitraukė Jungtinė Karalystė. Lenkija savo prarastų teisių pradėjo ieškoti... Kam patinka, kai kiekvieną gyvenimo žingsnį didesnis ar mažesni viršininkas, reikia ar nereikia, reguliuoja?! Negi pašlijo demokratijos reikalai?

***

Kol viskas gerai, tol pusiau su bėda ir demokratijos reikalai. Kai pasidaro karšta, pamatome, kad autoritariniai režimai priima sprendimus greitai. Štai ir su pabėgėliais Europos Sąjunga prisivirė košės. Priglaudė motiniškai prie krūtinės milijonus migrantų. Tačiau viso pasaulio nelaimėlių juk nesutalpinsi?! Diktatorius Lukašenka su parankiniais už sankcijų nuoskaudas europietiškais pyragais suviliojo tūkstančius migrantų. Atvežė prie ES sienų ir pastūmė į Europą. O mes ką?! Nei bėgti, nei rėkti! Pradžioje: kiek ėjo, tiek įleidome. Baugu neleisti – migrantų teises pažeisti! Kol į galvą neatėjo, kad Lušenka hibridinį karą pradėjo. Pradėjom apgręžimo politiką. Tačiau Lukašenka savus žaidimus ir toliau sėkmingai žaidžia, o Europos Sąjungos galvos kelinta savaitė apie naujas sankcijas kalba. Nuo to nei žmoniškos tvarkos, nei žmoniškos tvoros.

***

Grįžtant prie žemiškesnių reikalų valstybėje, matome, kad Lietuvoje demokratija dar vystykluose. Juk neturime net normalios savivaldos. Žmonės negali net seniūnų išsirinkti. Prieš šešerius metus Lietuvoje buvo įvesti tiesioginiai merų rinkimai. Dvi kadencijas merus rinkome. Tačiau Konstitucinis Teismas nustatė, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai. Reikia keisti Konstituciją. Sustabdyti referendumai. Vėl reikia keisti Konstituciją. Jau kalbama, kad be reikalo Lietuvos žmonėms leista tiesiogiai išrinkti Prezidentą. Šalies vadovą juk galėtų paskirti Seimas, žmonėms nebereikėtų balsavimams gaišti laiko.

***

Tad su demokratija liūdni popieriai. Mat piliečių valia valstybės valdyme jau lieka beveik tik popieriuose. Iš Vilniaus sodiečiams nurodoma, kurią pievą galima išarti, o kurią galima palikti žaliuoti. Sako, kad taip liepia Briuselis. Neklausysime, žiauriai nubaus. Pranešama, kad labai daug lietuvių važinėja orą teršiančiais automobiliais. Todėl tokių automobilių turėtojams reikia nustatyti riebius mokesčius, kad jie su senais kledarais nebevažinėtų. Pirktų aplinkai draugiškus automobilius. Sako, kad taip liepia Briuselis. Kitaip, žiauriai nubaus.

Ar vienaip, ar kitaip: turime du demokratijos garantus – Vilnių ir Briuselį. Turime džiaugtis, juk kai paprašome protestuoti ir mitinguoti beveik visada leidžia. Tad galime sakyti, kad su demokratija mūsų padangėje dar ne liūdni, o pusėtini popieriai?