Naujausios
***
Liūdna, jog krenta nuo medžių lapai. Ypač tada, kai jie daug gražesni, nei iki šiol žaliavę. Krenta žemyn – ryškiaspalviai – oranžiniai, raudoni, geltoni... Jau nereikalingi.
Nors jokių rimtų šalnų dar nebuvo. Lapuose išlindo juose visą laiką buvusios spalvos, kurias žalias chlorofilas buvo užgožęs. Dabar toks laikas, kai dėl trumpos dienos ir vėsių orų medžiuose stabdoma žaliojo chlorofilo gamyba. Chlorofilo, kuris sugeria raudoną bei mėlyną šviesą ir jos energiją naudoja medžio angliavandenių gamybai. Chlorofilas gerai atspindi žalio spektro šviesą, todėl augalų lapai atrodė žali. Augalą apsaugo sudėtinga chlorofilo reguliavimo sistema, kurios tikslus veikimo mechanizmas žmonėms nėra žinomas. Medžiai žino, o mes – ne?! O manėme, kad mes viską apie medžius žinome. Nuverti medį. Supjauni kaladėmis. Suskaldai. Sumeti į krosnį. Ir gyveni šiltai, kaip ponas.
***
Pasirodo, ne viskas medžių pasaulyje paprasta. Rudenį medis pradeda stabdyti maisto medžiagų tiekimą lapams. Nors dar saulės yra, bet sutrikdomas žaliojo pigmento chlorofilo veikimas. Medžiai nusidažo oranžinėms, raudonomis, geltonomis spalvomis. Kad mes pasigrožėtume? Kad rudenį mums nebūtų taip gaila praėjusios vasaros? Pasigrožėjome. Ir medžiai numeta lapus, kad jie nustotų gaudyti saulės energiją. Mat iš saulės sugaudyta ir lapų perdirbta energija buvo naudojama vandens tiekimui medyje. Jeigu medis nesustabdytų vandens cirkuliacijos, užėjus šalčiams, vanduo užšaltų ir pradėtų plėstis. Sužalotų medžių ląsteles. Protingas elgesys. Apie šią medžių savybę žinojo ir žmonės. Todėl medžius kirsdavo žiemą, kai juose būdavo mažiau vandens. Dabar jau nebežino. Kerta ir žiemą, ir vasarą. Nuo ryto iki vakaro.
***
Vadinasi, medžiai lyg ir turi proto? O žmonės? Žmonės rudenį atsuka laikrodžius vieną valandą atgal. Ir Saulė pradeda tekėti viena valanda anksčiau. Kaip paprasta sutvarkyti gamtą! Joks beržas ar drebulė taip nesugalvotų!