Naujausios
Išsigando švenčių kaimuose?
Dar didesnį šoką politikams sukėlė “Biržiečių žodžio” rengiamos šventės kaimuose. Pasirodo, to, šiukštu, negalima daryti. Grūmoja tautos išrinktieji kultūros darbuotojams ir bendruomenėms, reikalauja, jog neleistų renginių organizatoriams naudotis elektros energijos šaltiniais, išvadina kaimų gyventojus išdavikais ir kitais nemaloniais epitetais. Užuot džiaugęsi, kad – į kaimus švenčių metu sugrįžta gyvybė ir viltis. Žmonės, pavargę nuo pandemijos ir kitų problemų, turi galimybę atsipūsti ir įkvėpti oro. Atrodytų, kad valdžia turėtų būti patenkinta, jog yra socialiai atsakingų verslininkų, kurie dalinasi su visuomene gėriu. Apie tai socialinėje erdvėje diskutavome ir su didelės įmonės “Agaras” savininke Leta Vainoriene. Kaip būtų puiku, jei tokia garsi bei galinga kompanija prisidėtų prie rajono socialinės atsakomybės projektų. Jei kiekvienas rajono verslininkas dalį pelno skirtų visuomenės reikmėms, Biržų kraštas tikrai pasikeistų. Didelės tarptautinės Vakarų Europos korporacijos seniai suprato, kad socialinės atsakomybės projektai ne tik sustiprina jų įvaizdį, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje teikia apčiuopiamą naudą. Todėl ir laikraštis “Biržiečių žodis” žingsnis po žingsnio atsikovoja kažkada prarastas pozicijas, atgaudamas krašto gyventojų meilę ir pasitikėjimą. Juk šventės – tai puiki galimybė pasakyti “ačiū” savo ištikimiems skaitytojams. Geresnės reklamos ir nesugalvosi. Aišku, tai patinka toli gražu ne visiems.
Kai 2014 metais drįsau paprieštarauti dviem savo įtaka kraštui besimėgaujančioms asmenybėms, išgirdau šokiruojantį pareiškimą: “Mes valdome Biržus ir galime sunaikinti bet kurį“. Jau daug metų jos laikė Biržų krašto gyventojus savotiškais įkaitais, sėdamos baimę. Ir žmonės bijojo, kad juos pažemins, sumenkins, apšmeiš. Tačiau viskam ateina pabaiga. Ypač, kai atsiranda alternatyva, kuri apgins, padės, užjaus ir pakovos dėl paprasto biržiečio. Natūralu, jog būtent dėl to ir vyksta puolimai bei stengiamasi įpiršti auditorijai nebūtus dalykus ir sąsajas. Tačiau purvas prie gerų žmonių nelimpa, kaip besistengtų „mėšlo fabrikėlio“ savininkės. Kas jau kas, o būtent jos yra tos prieštaringos asmenybės, sėjančios pyktį ir nesantaiką Biržų krašte, slopinančios veiklių žmonių iniciatyvas bei motyvaciją. Tačiau jų įtaka slopsta ir tai ponias siutina.
Biržiečiai – valdžios darbdaviai
„Kas moka – tas daro, kas nemoka – kitus moko“ – puiki patarlė, iliustruojanti situaciją Biržų rajone. Politikų kalbomis ir pamokymais biržiečiai jau sotūs. Biržų rajono meras Vytas Jareckas susitikimus su gyventojais rengia darbo metu, kai dauguma žmonių negali ateiti, nes dirba. Kas tai? Atsainus požiūris į žmones, nenoras bendrauti ar išgirsti nepatogių klausimų? O dabar prisiminkime, kas realiai nuveikta per tuos trejus metus? Sutvarkyti keliai, vandentiekis, nuotekų sistemos, pažabotos šilumos kainos, pritrauktos investicijos ir sukurtos naujos darbo vietos, sumažinti emigracijos mąstai?
Tautos išrinktieji turi prisiminti, kad krašto gyventojai yra jų tikrieji darbdaviai. O ką daro darbdavys, kai darbuotojas dirba blogai? Teisingai, prastą darbuotoją atleidžia. Ateina laikas vertinti realius valdžios darbus.
Ar valdžia pažabos infliaciją?
Pastaruoju metu Lietuva užtikrintai pirmauja pagal infliacijos rodiklius Europos Sąjungoje. Tiesa, estai (20,1 proc. ) mus (18,5 proc.) lenkia. Bronza atitenka Latvijai. Tokie liūdni „Eurostato“ skaičiai šiandien, kai visoje euro zonoje infliacija – tik 8,1 proc. Vokietijos, Lenkijos ir kitų šalių vyriausybės žiūri, kaip pažaboti degalų kainų augimą. Juk tai lemia maisto produktų ir paslaugų brangimą. Todėl kitų šalių valdžia mažina akcizus ar pridėtinės vertės mokestį kurui.
Lietuvos finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad vyriausybė neketina sekti kitų Europos šalių pavyzdžiu ir mažinti degalų akcizų, taip reaguojant į sparčiai kylančias jų kainas. „Mes jaučiame spaudimą elgtis taip pat, tačiau taip nesielgsime“, – Vilniuje vykstančioje konferencijoje „Žaliųjų finansų strategijos įgyvendinimas Baltijos šalyse“ pareiškė konservatorių deleguota ministrė.
Tiesa, planuojama įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį. Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė ir gyventojams, ir politikams siūlo „nekrūpčioti“ dėl siūlomo naujo gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelio. „Nekrūpčiokit, gerai? Jeigu politikai krūpčioja, tada ir visuomenė krūpčioja, nes pradeda krūpčioti nuo galvos žuvis“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį pareiškė R. Bilkštytė.
Keisti pareiškimai, dar keistesni prioritetai. Kai visuomenė šokiruota dėl augančių kainų, vyriausybė ne tik nesiruošia jų pažaboti, bet ir kalba apie naujus mokesčius, kurie gali dar labiau patuštinti paprasto gyventojo kišenę. Kur dingo tie rinkiminiai pažadai apie gerovės Lietuvą?
P.S. Komentaro autorius nepriklauso jokiai partijai ar politinei organizacijai ir nedalyvauja jų veikloje. Atstovauja tik viešajam interesui.