Naujausios
***
Pasaulį kalbomis ir įvairiais protestais sudrebino ir toliau drebina šešiolikametė švedė Greta. Ji pasaulio valdžioms pareiškė, jog negalima tiesiog laukti, kol jaunoji karta užaugs ir taps atsakinga. Reikia dabar stabdyti klimato kaitą. Vardan tokio kilnaus tikslo daugelyje pasaulio valstybių mokiniai penktadieniais nėjo į mokyklas. Panelė Greta Švedijoje buvo paskelbta metų moterimi. Nepaprasta mergaitė dalyvavo Jungtinių Tautų konferencijoje klimato klausimais. Greta kalbėjo Davoso ekonomikos forume, kituose renginiuose. Gretos nuotraukos išspausdintos ant įtakingiausių pasaulio žurnalų viršelių. Su panele Greta susitiko popiežius Pranciškus ir JAV prezidentas Barackas Obama. Greta buvo nominuota Nobelio premijai gauti... Vieni Greta žavisi, kiti jos nuoširdumu kovoje su vėjo malūnais abejoja.
***
JAV prezidentas Donaldas Trampas yra pasakęs, jog klimato kaita – pramanas. Suprask: klimatas keičiasi ne dėl žmonių veiklos. Ir pono Trampo žodžiai jau tampa kūnu. JAV vyriausybė pranešė, jog traukiasi iš Paryžiaus klimato susitarimo. Amerikiečiai aiškina, jog Paryžiaus susitarimas neturi jokio tikro poveikio klimatui. Toks susitarimas tik pasitarnauja taip vadinamiems įvairaus plauko lėšų įsisavintojiems. Būna, jog įvairiais skambiais projektais, kuriais neva stabdoma klimato tarša tik dar labiau užteršiama aplinka. Tokių projektų vykdytojams pinigų nubyra, o klimatas nuo to tik dar labiau šyla. Gal būti, kad taip ir būna.
***
Štai neseniai skambiai buvo pranešta ir mūsų prekybos centruose pasirodė plastikiniai maišeliai pirkiniams, kurie greitai suyra. Neva suyra, subyra... ir nuo to švaresnė aplinka. Nors energijos tvermės dėsnis skelbia, jog niekas iš niekur neatsiranda, ir niekas niekur nedingsta. Tas neva pažangesnis maišelis po kelių apsilankymų parduotuvėje virsta skuteliais, kurių nurinkti neįmanoma. Kai su ankstesniu, patvaresniu maišeliu buvo galima nueiti į parduotuvę keliasdešimt kartų. Ir suplyšusį plastiką buvo galima atiduoti perdirbti. Taip iš didelio rašto, išeinama iš krašto.
***
Kovoje su globaliu atšilimu stebime, kaip automobiliai suskirstomi į taršius ir ne tokius taršius. Iš tiesų, visi automobiliai, kai jie stovi ir nevažiuoja, vienodai veikia klimatą. Pradeda teršti, kai į automobilį įsėda žmogus ir užveda motorą.... Ir gaisro metu Alytuje, visų markių automobilių padangos dūmijo vienodais juodais nuodingais dūmais. Mūsų valdžia sako, jog Europos Sąjunga reikalauja, kad būtų įvestas taršių automobilių mokestis. Įves. Jeigu neklausysime, gausime mokėti milijonines baudas. Teisingai: teršėjus reikia bausti. Tačiau: ar mes toliau važinėsime automobiliais, ar visus juos utilizuosime ir pradėsime pėsti vaikščioti, tai neturės praktiškai jokios įtakos pasaulio klimato kaitai. Pasauliui, kuriame deginama Sibiro taiga, Amazonės miškai... Mes irgi iš Alytaus į Klaipėdą nuvešime ir sudeginsime iš dūmais apnuodytų karvių pamelžtą pieną. Ir karvės šioje bėdoje niekuo dėtos. Nors gal ir jas teks utilizuoti, nors nelaimė atsitiko dėl žmonių veiklos. Dirbame, ir prisidirbame.
***
Kokia išeitis? Gali būti, jog padėtis be išeities. Įprasta skelbiant kokią nors nuomonę ar abejonę pasiremti autoritetas. Juos pacituoti. Tada kiečiau svarstymai atrodo. Pasielgsiu taip ir aš. Pacituosiu kelis sakinius iš M. Mažvydo nacionalinės bibliotekos analitiko Igno Stankovičiaus komentaro, kuris paskelbtas "Vakaro žinių" dienraštyje. Citata: "Ar žmogus yra natūralus gamtos produktas, ar ne? Jeigu natūralus, tai ir mūsų taršos išmetimai yra natūralūs visur, kur vyksta kažkokie biologiniai procesai. Jeigu mes nesame natūralus gamtos kūrinys, ar greitu laiku nepaaiškės, kad tiesiog neturime teisės gyventi?" Tokie dalykėliai! Vadinasi: pasaulis gali išsigelbėti, tik išsigelbėjęs nuo mūsų? Nes mes esame tūkstančius kartų taršesni už taršiausius automobilius.