KAIP DIDINIMAIS, MAŽINIMAIS BEI DEMOKRATIJOS GRAŽINIMU PASIKVIETĖME VASARĄ GRAŽIĄ

„Biržiečių žodžio“ nuotr.
Kartais pasaulis atrodo gana paprastas, o kitąsyk – sudėtingas ir miglotas. Matyt, viskas priklauso nuo to, iš kurio taško į kurį tašką žiūrime. O gal – nuo to, kur tam tikru metu patys esame atsidūrę. Būna visaip. Būna ir taip, kad net nesitikime, jog taip gali būti. Senovės kinų filosofijos veikale „Daodedzing“, parašytame VI amžiuje prieš mūsų erą, pastebėta įdomių paradoksų. Pavyzdžiui: kartais, ką nors mažinant, to padaugėja. Taikliai pasakyta. Puikiai tinka ir šioms dienoms – mažinant biurokratiją, atsiranda vis daugiau naujų valdiškų institucijų.

AR TARYBA VEIKIA KAINAS?

Šių metų pradžioje buvo įkurta Maisto taryba. Jos nariai – politikos formuotojų, gamintojų, perdirbėjų, prekybininkų, mokslo ir vartotojų organizacijų atstovai. Pasak Maisto tarybos pirmininko žemės ūkio ministro Igno Hofmano, šios tarybos tikslas – siekti tvarios, teisingos ir socialiniu dialogu paremtos maisto sektoriaus plėtros. Tam bus vertinami rinkos stebėsenos rezultatai. Teikiami pasiūlymai. Taip bus prisidedama prie didesnio kainodaros skaidrumo. Vartotojams apie tai bus pranešama ir taip didės jų pasitikėjimas.

- Kol kas man per radijus ir televizijas prekybos centrai reklamomis praneša, kas, kiek atpigo, ir todėl gyventi verta, – pasišaipė bičiulis Stasys. Jo nuomone, ta taryba nieko padaryti negali, nes negali uždengti dangaus, kad apsaugotų daržoves nuo krušos, sausros ar liūčių. Jie gali tą patį, ką ir mes visi – užsiimti ta stebėsena ir stebėti, kas brangsta, o kas nei iš šio, nei iš to atpinga. Bandant sumažinti kainas tik atsirado daugiau neva kainų mažintojų.

DESOVIETIZACIJOS VĖJAI

Daugiau kaip dvi dešimtys Seimo socialdemokratų pasiūlė naikinti Desovietizacijos komisiją. Sprendimus dėl gatvių, aikščių pervadinimo ar paminklų nukėlimo perduoti savivaldybėms. Anot siūlytojų, ne viena Desovietizacijos komisijos išvada sukėlė visuomenės pasipiktinimą. Net savivaldybių nepritarimą. Ne vienas sprendimas atsidūrė teismuose. Vienas Seimo narys, pasisakęs už komisijos naikinimą, aiškino, jog ne visose savivaldybėse vienodas žemės mokestis. Tad vienoks Salomėjos Nėries vertinimas yra Vilkaviškyje arba Petro Cvirkos – Jurbarke. Todėl kitoks vertinimas gali būti kitose savivaldybėse.

- Gražu! Palygino sovietmečio kūrėjų nuodėmes su žemės mokesčiu. Taip lengviau nuspręsime, kas yra ko vertas?! – pakraipė galvą Stasys. Jo nuomone, ta garsioji komisija pati ne be nuodėmės. Sukėlė Lietuvoje šaršalą. Kaip reikiant! Nuleidžia neva nuomonę iš viršaus, o jūs apačiose turite priimti tokį, o ne kitokį sprendimą.

Prisiminėme, kad Desovietizacijos komisija buvo skirta įvertinti sovietmečio palikimą viešojoje erdvėje ir teikti rekomendacijas dėl jo pašalinimo. Tuo siekta stiprinti istorinį teisingumą, puoselėti tautos atmintį, ugdyti pagarbą laisvės kovotojams bei demokratinėms vertybėms.

Viskas ant popierių ir kalbose gražu. Tik, kaip visada, švelniai sakant – nėra sklandu.

Sulaukėme netikėto įvykių posūkio. Dėl kritikos Desovietizacijos komisija ėmė ir atsistatydino.

- Kinų filosofas Laodzi teigė, jog gyvenime kartais būna, jog prie daikto pridedant, jo sumažėja. Gavo ta komisija kritikos ir ji ne sumažėjo, o visai jos neliko, – pasišaipė Stasys. Ir padeklamavo vieną Salomėjos eilėraštį.

Sutarėme, kad neskelbsime, koks tai eilėraštis. Vieniems labiausiai patinka vienas, o kitiems – kitas. Taip elgiamės vardan šventos demokratijos.

BANDYMAI PAGERINTI DEMOKRATIJĄ

Anądien su bičiuliu Stasiu sakėme, kad ta šventa demokratija turi trūkumų. Tada Stasys sakė, jog valstybės valdyti nepadeda opozicija. Visaip trukdo daugumai. O juk ir pralaimėjusi mažuma per rinkimus skelbė, kad dirbs taip, kad viskas Lietuvoje žydėtų ir klestėtų.

- Vieną naktį nemiegojau, ir kaip reikalus pataisyti sugalvojau, – pasigyrė Stasys. – Po rinkimų į Seimą visiems išrinktiesiems reikia duoti po gabalėlį valdžios. Dabar juk partijos pagal mandatų skaičių Seime gauna dotacijas iš valstybės. Tokiu pat būdu po rinkimų reikia padalinti ir ministrų kėdes. Kad visi išrinktieji po rinkimų gautų ministrų portfelių, ir eitų darbų dirbti. Tada Seime niekas tuščiai liežuviai nemaltų, kojomis nebalsuotų.

Stasys prisipažino, jog tokį sumanymą pataisyti demokratijos trūkumus įkvėpė Prezidentas Gitanas Nausėda. Juk jis po Seimo rinkimų pareiškė, kad ministrais netvirtins „Nemuno aušros“ partijos narių. Tada ši partija rado, kas po jos vėliava eitų į valdžią. Ir dangus ant Lietuvos neužgriuvo. Jeigu visos į Seimą rinkėjų valia patekusios partijos gražiai pasidalintų ministrų portfelius sumažėtų valstybėje žmonių susipriešinimas.

Dabar viskas atitenka daugumai, o mažumai – nieko. O juk už tą mažumą balsavo daug žmonių. Dabar jie kartu su Seimo mažuma į Seimo daugumą kreivai žiūri ir burbuliuoja.

PABAIGOS SAKINIAI

Pasirodo, nėra sunku valstybėje reikalus iš esmės pagerinti. Pašnekėjome su bičiuliu, kas ant seilės užeina. Ir sulaukėme stebuklo: tikra vasara į Lietuvą ateina!