Naujausios
Kaimo mokyklos uždaromos ir gyvenime, ir serialuose
Šiaulių rajone kurto populiaraus televizijos serialo „Naisių vasara“ scenarijus — panašus į “Šiaulių krašte“ aprašytas tikras kaimo mokyklų uždarymo istorijas. Dorą tokios kaimo mokyklos direktorių ir bendruomenės pirmininką vaidinantis Šiaulių dramos teatro aktorius Antanas Venckus tvirtina, kad tai vaidmuo, dėl kurio iš tiesų verta vaidinti seriale.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
— Seriale vaidinate uždaromos mokyklos direktorių, mokytoją, kuris kaunasi prieš sistemą. Koks jausmas apima, vaidinant tokią neteisybę?
— Tarp mūsų šnekant, nemėgstu labai teigiamų vaidmenų, bet šiuo kartu nieko nesigailiu: gerų žmonių dabar trūksta, o tai — gero žmogaus istorija. Mokyklos uždarymo tema dramaturgiškai yra tai, dėl ko verta vaidinti.
— Ar jums pačiam aktualus šis vaidmuo?
— Aš pats kilęs iš kaimo ir turiu savotišką požiūrį į švietimą, į mokytoją, kaip asmenybę. Man likimas buvo labai palankus, nes pasisekė su visais mokytojais nuo pradžios mokyklos iki profesorės I. Vaišytės konservatorijoje.
Mes gal kitaip auklėti, bet man dabar akyse stovi skulptūrėlė, kuri vadinosi „Mokykla“, vaizduojanti močiutę, minančią ratelį ir skaitančią elementorių. Ir aš manau, kad dabartinė valdžios politika nori mus sugrąžinti į tą laikmetį: mokykitės patys, kaip sugebat, kaip galit — kaip išmoksit, tokie ir būsit. Bet čia jau sistemos klausimas.
— Kokius didžiausius kaimo mokyklų uždarymo pavojus matote?
— Tame seriale teisingai viskas rodoma. Ką jis turi veikti, tas vaikas svetimame mieste, nuvežtas ir laukdamas išganingojo autobusiuko? Pilna erdvė pasukti klystkeliu.
Paprastai kaimo vaikas, parėjęs iš mokyklos, mokosi. Ne tik pamokas ruošia, bet mokosi dirbti, gyventi, jis dirba kartu su tėvais ūkyje, jis nedykaduoniauja. Bent jau taip būdavo. O čia — man tai baisu, žiūrint iš šalies, ką daro mūsų švietimo sistema.
Gimiau kaime ir laipsniškai ėjau nuo Gardiškių kaimo pradinės, Viduklės vidurinės, po to Tauragės vidurinės, iš kur patekau į Vilnių, dabartinę muzikos ir teatro akademiją.
Man pačiam teko pėsčiomis eiti į mokyklą 5 kilometrus, bet dabar tame matau ir privalumų: tai buvo ir fizinis užsigrūdinimas, ir charakterio, užsispyrimo ugdymas, kompanijos supratimas, kai pareiti reikia su draugais.
— Minėjote, kad švietimo sistema baisitės ne tik dėl uždaromų kaimo mokyklų. Dėl ko dar?
— Yra baisus žodis „privalai“, yra “privalomi“ dalykai. Ir nors vaikas gali būti gabus kitoje srityje (o vaiko gabumai anksti matomi), bet jis dar privalo gerai mokėti ir kitus dalykus. Ir atsitinka garsūs paradoksai, kaip praeitą vasarą Muzikos ir teatro akademijoje, kai į fortepijono klasę įstojo studentas, vos mokantis groti gamą, o M. Čiurlionio meno mokyklą baigęs, perspektyvus, kelių jaunųjų pianistų konkursų laureatas neįstojo, nes jo vidurkis buvo prastesnis.
— O kaip baigsis seriale mokyklos istorija — ją vis dėlto uždarys ar ne?
— Seriale ta istorija nesibaigs, kova tęsis, viskas liks antram sezonui, žodžiu, viskas plėtosis pagal nūdienos aktualijas.
Aš turiu giminių kaime. Kai klausinėju jų apie serialą, jie įvairias peripetijas vertina skirtingai, bet dėl mokyklos vieningai sutaria: „Ot čia tai tikra tiesa rodoma“. Vadinasi, visoje Lietuvoje tai daroma. Ir, svarbiausia, ne dėl vaiko patogumo ar mokslo kokybės, o dėl pastatų — vienas žemę nori atsiimt, kitas kooperatyvą steigti.
ROLĖ: Šiaulių dramos teatro vadovas, aktorius Antanas Venckus seriale „Naisių vasara“ vaidina uždaromos kaimo mokyklos direktorių. “Aš pats — kaimo vaikas, todėl apie šią problemą turiu labai aiškią nuomonę“, — sako aktorius.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.