Gyvensim galvodami, kad viskas bus po senovei. Nebus

Dar niekada globalusis pasaulis taip neveikė vietinių reikalų kaip dabar. Anksčiau, kai siausdavo tik gripo epidemijos, tautiečiai skiepydavosi arba ne, daug kas gydėsi savarankiškai, sunkiau ar lengviau persirgdavo ir viskas tuo baigdavosi. Žinoma, nedideliam skaičiui – liūdnai. Dabar, jei greitu laiku nepasirodys taip laukiama vakcina, pasekmės bus tikrai liūdnos. Pandemija kirto, išskyrus Kiniją, pasaulio ekonomikai taip, kad nuostolių milijardais jau apskaičiuoti nebeįmanoma – ekspertai kalba apie 20 trilijonų dolerių. Ateina visiškai kitokie ekonomikos, mokslo, viešosios vadybos laikai. Kas sugebės greičiausiai persiorientuoti, panaudoti naujas technologijas, tas gyvens geriau. Tai liečia ir pasaulines sąjungas, ir valstybes, ir savivaldos lygmens valdymą. Deja, Europos sąjunga, kaip atrodo, šiems iššūkiams menkai pasirengusi. Negražus palyginimas, bet reikalingas: Kinija nuo 2010 metų kasmet paruošia po milijoną kvalifikuotų inžinierių, kurie sukuria milžiniškos vertės pridedamąjį produktą, ES ruošia po tiek pat socialinės srities specialistų, kurie naudingi, bet nekuria jokio materialaus gėrio, tačiau jų veikla daug kaštuoja. Pagal šių metų Pasaulio banko prognozes ES ekonomika susitrauks 20 – 22 procentus, JAV – apie 10 procentų, Kinijos – augs 2-4 procentais. Tai yra milžiniškas skirtumas, nulemsiantis pasaulio tolimesnę raidą, kas tiesiogiai įtakos ir Lietuvą. Mūsų šalies ūkio rodikliai atrodo pakankamai gerai – gelbėja jau sukurti ir gerai veikiantys rinkos dėsniai, kai verslas geba greitai prisitaikyti prie naujų sąlygų ir jam nebebaisūs netikėti pasikeitimai. Padeda ir tai, kad Lietuvos, kaip ir pvz. Vokietijos makroekonomikoje vyrauja ne aptarnaujantis sektorius (turizmas, apgyvendinimas, viešasis maitinimas), o gamyba. Europos sąjungos pietinės valstybės (Ispanija, Portugalija, Graikija, netgi Italija) praktiškai būtų ant bankroto ribos, jei ne ES fondų parama.

Kas gi neramina ir net stumia į neviltį mūsų Marijos žemės – Lietuvos žmones? Galima sakyti, kad Dievas Lietuvą nubaudė – paties pandemijos siautimo įkarštyje keičiasi šalies valdžia. Blogesnio laiko tam būti nebegali. Dabar žiniasklaidoje mirga pranešimai apie neteisingai skirstomus milijonus – tiek iš valstybės biudžeto, tiek ES fondų, skirtų koronaviruso sukeltoms pasekmėms kompensuoti. To reikėjo laukti ir taip turėjo būti. Biurokratų armija, kietai susieta su finansiniais ir verslo sluoksniais, puikiai suprato, jog ką jie bedarytų kalti už pasekmes aiškūs – Karbauskis, Skvernelis, Veryga ir Co. Tai jau įvardijo laimėję konservatoriai su liberalais. Seimo valdymo struktūrų formavimas davė signalą tūkstančiams valdininkų – dabar atėjo laikas pasinaudoti savo padėtimi. Jeigu konservatoriai būtų tikrai valstybininkų partija, jie koalicijon turėjo pasikviesti ne Laisvės partiją, o bent šiuo, trumpuoju laikotarpiu, valstiečius, kas būtų užtikrinę valstybės stabilumą. Deja, interesų grupės, valdančios didžiąją žiniasklaidą, pasirodė visagalės, o konservatoriai, degdami kerštu valstiečiams, jau net savo įvaizdį pradėjo gadinti. Galima liūdnai palyginti – Biržuose didžiosios bėdos prasidėjo į valdžią atėjus trims moterims: mere tapo Irutė Varzienė, vicemere Stasė Eitavičienė, valdančiosios koalicijos lydere Danutė Martinkėnienė. Lietuvą irgi valdys moterų trejetukas. Mūsiškės moterys tarpusavyje greit susipyko, kas labai pakenkė rajonui, bet išsilakstę į visas puses ir šiandien dar yra savivaldybės politikos viršuje ir taiko į aukščiausius postus. Ar sugyvens Lietuvos trejetukas, parodys laikas, matyt, viskas priklausys nuo tų, kurie daug ką lemia, bet yra nematomi.

Kas naujo mūsų padangėje? Kaip ir visa Lietuva Biržai ruošiasi Šv. Kalėdoms. Šventiškos nuotaikos pandemija negadina, o dar daug kam, dirbant nuotoliniu būdu ar saviizoliuojantis, atsirado nemažai gražaus laisvo laiko. Aišku, netikėtas darbo sąlygų pasikeitimas naudingas ir gražus tiems, kurie moka juo protingai pasinaudoti.

Pirmiausia. Nesinori, bet reikia pasikartoti dėl dešimt metų besitęsiančio benefiso su Kalėdų eglės puošimu. Dabar klausiu mero Vyto Jarecko ir manau šiuos klausimus turėtų pakartoti savivaldybės tarybos nariai. Ar Biržuose nėra veiklių verslininkų, kurie galėtų parūpinti šiuolaikišką eglės ir aplinkos puošimo įrangą? Ar Biržuose nėra kūrybingų žmonių, kurie galėtų papuošti eglę taip, kad ja žavėtųsi visa Lietuva? Ar, pagaliau, biržiečiams nepraverstų tie dvylika tūkstančių? Kai kuriems smulkiesiems verslininkams tai galėtų būti išsigelbėjimas. Kam tada tas mokesčių sumažinimas dešimčia litų, kai kitiem (vilniečiams?) atiduodama dešimtys tūkstančių. Bėdose paskendusio Autobusų parko darbuotojai penkis kartus geresnį karkasą eglei galėjo suvirinti ir papildomais eurais savo šeimas pradžiuginti. Atrodo, tai smulkmena, bet net Šventame rašte pasakyta, kad kas teisingas mažuose dalykuose, toks yra ir dideliuose. Šitame kontekste norėtųsi paklausti kur dingo garsioji Biržų miesto Vietos veiklos grupė, savo egzistavimo pradžioje tiek gėrio žadėjusi miestui ir pasauliui. Grupė lyg tai turi etatinių darbuotojų, gauna finansavimą, o konkrečios veiklos, bent jau šiuo karantininiu, prieššventiniu laikotarpiu nesimato. Grupės „krikštamočia“ buvo, dabar daug apie teisybę ir demokratiją šnekanti ir rašanti, tuometinė merė I. Varzienė, sukvietusi beveik visų rajono pagrindinių partijų skyrių pirmininkus ir juos padariusi „demokratiškai“ išrinktais miesto VVG nariais. Kitose Lietuvos savivaldybėse VVG pagrindu buvo paimtos miestų bendruomenės…

Antra. Biržuose galimas valdžios svertų persiskirstymas. Kaip ir 2011 metais, kas to nori matyti iš vietinės žiniasklaidos. Kaip Lietuvoje Skvernelis bei Veryga, Biržuose yra V. Jareckas ir Vidas Eidukas. Ramūno Karbauskio valdžioje nebėra, Audrio Šimo – taipogi. Jeigu Lietuvos gelbėtojai nuo valstiečių jau praktiškai valdžioje, tai Biržų tokiems pat gelbėtojams – dar tolokai, nors kiekvienas konservatorių ar jiems prijaučiančių žurnalistų straipsnis persunktas mintimi: be Irutės Biržai žlugs. Jei ne šiandien, tai rytoj. Aišku, užmirštama kiek I. Varzienės valdymas kainavo, kainuoja ir ilgai kainuos biržiečiams. Savivaldybės taryboje dabar formuojasi arba kai kieno aktyviai formuojama opozicinė dauguma. Tai, aišku, konservatoriai su liberalais (kai kuriems iš jų gali sutrukdyti padangių reikalai), socdemai (ne visi) ir, kaip galima spėti, valstiečių frakcijos atstovai. Tautininkai linguoja į visas puses, pasinaudodami rusišku posakiu – svarbiausia, kad tik karo nebūtų. Tačiau nuo jų priklauso ar, liekant vis mažiau laiko iki kadencijos pabaigos, Biržų valdžioje įsivyraus taika ir ramybė, kas įgalins visus dirbti įveikiant sunkumus, kurių Biržuose apstu ir be koronaviruso. Nors dabar gerumo laikas, bet pyktis ima skaitant Pasvalio, Rokiškio, Kupiškio savivaldybių internetiniuose puslapiuose informaciją: „AB „Panevėžio energija“ šilumos ir karšto vandens kainos nuo gruodžio 1 dienos mažėja. Gyventojams šiluma kainuos su PVM 4,6 ct.”. Žodžiu, be komentarų. Biržų meras organizuoja kažkokią darbo grupę Vabalninko šilumos ūkio perėmimui. Dabar jau aišku, kad ta grupė niekam nereikalinga, gal tik tam, kad nuo valdininkų atsakomybę nuimti, o išsireiškimą, kad šio miestelio šilumos perėmimas yra viso Biržų šilumos ūkio perėmimo pradžia – jau nebe fantazija, o nusišnekėjimas.

Trečia. Visiems žinoma, jog Lietuva gauna keletą milijardų eurų koronaviruso pasekmėms kompensuoti. Remiamos įvairios programos. Viena iš jų „Sveikata jums” (Health for you). Ji skiriama gydymo įstaigų atnaujinimui, šiuolaikinės aparatūros įsigijimui. Tai – paskutinis šansas atgaivinti Likėnus. Kad tiesiogiai gauti pinigų, reikia keisti Likėnų rebilitacinės ligoninės juridinę priklausomybę. Kaip ir „Panevėžio energija“ Likėnai turi tapti regiono AB tik su Biržų dalyvavimu. Trims politikams – Seimo nariui Valdemarui Valkiūnui, merui Vytui Jareckui ir administracijos direktoriui – pirmoji bendro darbo užduotis.

Pabaigai grįžtu prie pavadinimo. Tikrai nebegyvensim po senovei. Kas dirbs namuose, kas nuotoliniu būdu ugdys vaikus vaikščiodamas po mišką, kas gydys per po oda įsiūtą čipą. Teks susitaikyti su nauja realybe, kitaip bus sunku.