Dar nesame nusipelnę paminklus kitiems, tuo labiau sau, statyti?

„Biržiečių žodžio“ nuotr.
Feliksas Grunskis
Vieno filmo herojus kapinėse prie paminklo, rodydamas į dvi datas – gimimo ir mirties – pasakė, kad svarbiausios šiame užraše ne datos, o brūkšnelis tarp šių datų. Tas brūkšnelis – žmogaus gyvenimas. Vadinasi, ant paminklo užtektų iškalti mažą brūkšnelį ir parašyti tik žmogaus vardą bei pavardę? Ne paminklais, o darbais vertinamas žmogaus gyvenimas. Tačiau be paminklų nepasieiname. Juos statome mus palikusiems artimiesiems. Bandome įamžinti istorinius įvykius. Statome paminklus iškiliems valstybės žmonėms...

***

Paminklų sumanytojai ir statytojai tvirtina norintys vieną ar kitą dalyką įamžinti ateities kartoms. Tačiau būna, kad tos „ateities kartos“ kai kuriuos paminklus be gailesčio griauna. Mat keičiasi politinės valdžios. Kitaip pasukami istoriniai pasakojimai apie įvykius. Tad net ką tik pagerbtiems herojams paminklai ar atminimo ženklai jau naikinami.

***

Bandoma įamžinti naujus herojus. Statant jiems paminklus, pervadinant jų vardais gatves, aikštes... Ir šie dalykai šiais laikais neapsieina be ginčų. O kaip kitaip?! Juk vyksta savotiškos politinės apeigos, kuriose vieni mato vienokį, kiti – kitokį paminklą. Treti nepraleidžia progos supeikti patį sumanymą. Taip sėkmingai ar nesėkmingai susikraunamas vienoks ar kitoks politinis kapitalas.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/

Susijusios naujienos