
Naujausios
Deja, tylos laikotarpį išlaukė ne visi. Netekęs valdžios Biržų rajone, tautininkų-respublikonų lyderis Valdemaras Valkiūnas vos ne kitą dieną po triuškinamai pralaimėtų rinkimų pradėjo vanoti naująjį merą, neapykantą naujiems valdantiesiems, kuriuos sudarė „valstiečiai“, liberalai ir socialdarbietis, demonstravo vienas rajono laikraštis, kritikuodamas naujųjų vadovų žingsnius, nors į mero pareigas stojant I. Varzienei bei V. Valkiūnui laikėsi 100 dienų tylos principų. Matyt, senieji „valstiečiai“ V. Rinkevičius ir A. Šimas buvo įgrįsę iki gyvo kaulo ir tapo tikra alergija. Netikėta Vyto Jarecko koalicijos „Vieningi Biržai“ koalicijos pergalė daugelį išmušė iš įprastų vėžių. Bet šioje vietoje su tuo reikėtų tik susitaikyti ir priimti kaip jau įvykusį faktą. Ketverius metus Biržų rajoną valdys „Vieningų Biržų“ koalicija, meras Vytas Jareckas, jo pavaduotoja Astra Korsakienė bei administracijos direktorius Vidas Eidukas.
Atsipūtęs Jareckas ir gazuojantis Eidukas
Stebint pirmąsias buvusio seniūno šimtą dienų mero poste, susidarė įspūdis, kad Vytas Jareckas nutarė po rinkimų atsipūsti. Be abejo, rinkiminė kampanija plius intensyvus darbą žiemą seniūno poste galėjo išvarginti politiką. Taigi vietoje to, kad spausti „gazą“ ruošiant Biržų rajono plėtros strategiją ir jos įgyvendinimo veiksmų planą, meras nutarė viską daryti iš lėto. Ramiai važinėjo po rajono įstaigas, lyg ir gilinosi į situaciją, tačiau realių darbų per tą šimtą dienų nenuveikė. Visai kas kita administracijos direktorius Vidas Eidukas, kuris vos tapęs savivaldybės vadovu pagarsėjo savo reiklumu ir pareikalavo konkrečių rezultatų iš pavaldinių. Savivaldybės klerkai iki šiol šoke. Pirmą kartą rajono istorijoje jiems nurėžė maksimalius priedus prie atlyginimų, kuriuos jie gaudavo tiesiog už tai, kad atsėdėdavo savo laiką. Viename garsiame filme fabriko vadovė teisingai pasakė: “Mane nedomina kodėl nėra, mane domina ką Jūs konkrečiai padarėte, kad būtų“. Atsargos pulkininkas-leitenantas Vidas Eidukas taip pat juokauti nė nemėgino – „nebus rezultatų, nebus ir priedų“. Senieji biurokratai užsiundė ant Administracijos direktoriaus profsąjungas, tačiau ir joms patyrusio karininko įveikti nepavyko. „Priedai mokami už rezultatus, darbo sutartys ir įstatymai jų mokėti neįpareigoja, kas dirbs gerai, tas ir gaus priedus“, – konkrečiai ir tiesiai pasakė naujasis Administracijos direktorius. Ir yra teisus. Savivaldybės darbuotojai tiek prie I. Varzienės, tiek prie V. Valkiūno buvo įpratę gauti maksimalius priedus prie atlyginimų ir pernelyg nesijaudino dėl savo darbo rezultatų. Šioje vietoje situacija tikrai pasikeitė į teigiamą pusę. Tikėkimės, kad V. Eidukas išlaikys senųjų biurokratų spaudimą ir nepasiduos jiems. Būtent Administracijos direktoriaus iniciatyva buvo sukurta eilė darbo grupių, kurios svarstys, kaip optimizuoti švietimo įstaigų tinklą, pagerinti Ligoninės ir Poliklinikos darbą, išvengti Biržų autobusų parko bankroto ir kurs Biržų rajono plėtros strategiją artimiausiems 20 metų. Jei V. Eidukas ir toliau dirbs tokiu tempu, biržiečiai pajus realias permainas.
Kalbant apie Vytą Jarecką, tai didžiausias jo ir rajono Tarybos nuopelnas per šimtą dienų – tai aktyvaus ir reiklaus Administracijos direktoriaus paskyrimas. Reikia pripažinti, kad stipraus vadybininko savivaldybėje senai nebuvo ir tai didelis pasiekimas. Jo pirmtakai Vytautas Džėja, Jonas Jonušys ir Rolandas Žagaras buvo tiesiog merų „valios“ vykdytojai, dirbę paklusniai pagal komandas „iš viršaus“, todėl Herakliais nevirto ir Augėjo arklidžių, kuriomis virto savivaldybės administracija, nesugebėjo išmėžti.
Vykdo rinkiminę programą
Didelį triukšmą sukėlė valdančiųjų sprendimas sumažinti žemės mokestį. Oponentai kaltino, kad tokiu būdu „valstiečiai“ padėjo saviems, t.y stambiesiems ūkininkams. Iš pirmo žvilgsnio gali taip pasirodyti. Tačiau žemės mokestį moka ne tik ūkininkai, bet ir paprasti žmonės, kuriems priklauso žemė. Kita vertus, stambieji ūkininkai sukuria nemažai darbo vietų kaimuose. Jei jų nebūtų, rajono gyventojai tiesiog neišgyventų. Todėl ūkininkai yra tie patys verslininkai, kurie rajonui kuria pridėtinę vertę ir darbo vietas. Be to, pasikeitus žemės mokesčio skaičiavimo tvarkai, biudžetas gaus tiek pat pajamų, kiek ir praėjusiais metais, net ir sumažintu koeficientu. Jei šis būtų išlikęs toks pats, žemės savininkams mokesčiai būtų išaugę. O juk Vyto Jarecko koalicijos „VIENINGI BIRŽAI“ programoje buvo aiškiai parašyta, kad žemės ir nekilnojamojo turto mokesčiai bus mažinami. Tokiu būdu naujieji valdantieji vykdo savo programą, už kurią nubalsavo daugumą biržiečių. Dabar reikia laukti, kada Taryba sumažins nekilnojamojo turto mokesčius, kad verslas aktyviau investuotų Biržų rajone.
Ar pavyks pažaboti „Litesko“?
Didelę diskusiją socialiniuose tinkluose sukėlė žinia apie Biržų rajono savivaldybės vadovų susitikimą su „Litesko“ direktoriais dėl šilumos kainų. Jaučiasi, kad engiančios biržiečius įmonės „Litesko“ filialo „Biržų šiluma“ direktorė Lina Valotkienė, atstovaujanti Socialdemokratų partijai, visiškai nenori, kad Biržuose sumažėtų šilumos kaina ir jos įmonės pelnas. Kitaip sunku paaiškinti, kodėl ignoruojami Biržų rajono tarybos posėdžiai. Senai jau laikas su „Litesko“ kalbėtis gerų advokatų pagalba, kurie priverstų šilumos tinklo valdytojus atsisėsti prie derybų stalo. Deja, kol kas merui V. Jareckui pritrūko politinės valios pasamdyti geriausius šalies advokatus, kaip tai padarė kiti Lietuvos miestai. Kai kurie iš jų laimėjo teismus ir atsikrato „Litesko“ jungo. Tiesa, gerą idėją pasiūlė administracijos direktorius Vidas Eidukas, kuris derasi su nepriklausomais šilumos tiekėjais. Jie sudarytų konkurenciją „Litesko“ ir priverstų sunerimti monopolistą, kuris žeriasi didžiulį pelną biržiečių sąskaita. Tikėkimės, kad naujasis meras vykdys rinkimų pažadus ir pažabos „Litesko“. Tačiau daryti tai reikia jau dabar. Žiema juk ne už kalnų, ar ne taip? Užtenka tų susitikimų be rezultatų. Laikas imtis bizūno.