Apie pasaulines ir šiek tiek apie vietines grėsmes

***

Da­bar pa­sau­lis kraups­ta dėl ko­ro­na­vi­ru­so, ku­ris įsi­siau­tė­jo Ki­ni­jo­je. Kas­dien pra­ne­ša­ma, kiek tūks­tan­čių žmo­nių su­si­rgo, kiek de­šim­čių žmo­nių gy­vy­bių per die­ną tas vi­ru­sas pa­si­glem­žė.

Ko­vo­je su vi­ru­su už­da­ro­mi mi­li­jo­ni­niai mies­tai. Iš­tuš­tė­jo tų mies­tų gat­vės. Sto­ja ga­myk­los. Į orą ky­la ma­žiau or­lai­vių. Į pa­sau­lio van­de­ny­nus ne­be­no­ri plauk­ti krui­zi­niai lai­vai. Pa­sau­lis iš­si­gan­dęs.

***

Vie­niems at­ro­do, jog tas vi­ru­sas – Die­vo baus­mė. Ki­tiems at­ro­do, jog pa­ni­ka dėl ko­ro­na­vi­ru­so ke­lia­ma be rei­ka­lo. Juk kas­met pa­sau­ly­je dėl šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų mirš­ta net ke­lio­li­ka mi­li­jo­nų žmo­nių. Ne taip se­niai pa­sau­lis krau­po nuo Ebo­los vi­ru­so epi­de­mi­jos, nu­si­ne­šu­sios ke­lio­li­ka tūks­tan­čių žmo­nių gy­vy­bių. Se­zo­ni­nis gri­pas kas­met pa­sau­ly­je pa­sii­ma apie mi­li­jo­ną gy­vy­bių. Ap­sip­ra­to­me? Taip ne­va tu­ri bū­ti? Prieš gam­tą ne­pa­pū­si? To­dėl at­si­ra­do bū­rys ko­vo­to­jų prieš skie­pus? To­dėl vos ne ant kiek­vie­no kam­po sa­vo pa­slau­gas siū­lo ste­buk­la­da­riai, įvei­kian­tys li­gas žvilgs­niu ar vie­no pirš­to pri­si­lie­ti­mu? Taip gal­vas pra­de­da kel­ti li­gos, ku­rias žmo­ni­ja ma­nė jau įvei­ku­si vais­tais ir skie­pais? Gal taip ir tu­ri bū­ti? Per to­li į gam­tą įkė­lė­me ko­ją, to­dėl gam­ta gi­na­si? Mums pro­tus su­jau­kia? Glo­ba­liz­mas tu­ri sa­vo kai­ną. Juk vi­ru­sams pa­de­da­me ke­liau­ti. Tu­ri sa­vo kai­ną ir pa­žan­ga. Juk pa­sau­lio ke­liuo­se ava­ri­jo­se kas­met žū­va dau­giau kaip mi­li­jo­nas žmo­nių. Tik nie­kas ne­svars­to už­draus­ti nei au­to­mo­bi­lių, nei mo­to­cik­lų. Nors ir vai­kui aiš­ku, kad mo­to­ri­zuo­tas trans­por­tas su­ke­lia daug grės­mių žmo­nių gy­vy­bei.

***

Yra ne tik glo­ba­lių, bet ir vie­ti­nių grės­mių. Štai ne­se­niai mū­sų slap­to­sios tar­ny­bos pra­ne­šė apie grės­mes na­cio­na­li­niam sau­gu­mui. Kaip ir anks­tes­niais me­tais rei­kia bi­jo­ti gink­luo­tų kai­my­nų iš Ry­tų. To­dėl dėl at­gra­sy­mo rei­kia pa­tiems gink­luo­tis. Aiš­kus rei­ka­las. Ta­čiau grės­mė­mis įvar­din­ti ir pre­ky­bi­niai ry­šiai su kai ku­rio­mis vals­ty­bė­mis. Nė­ra ge­rai iš ru­sų pirk­ti pi­gių du­jų. Ne­pirk­si­me iš bal­ta­ru­sių elekt­ros, jei­gu ji bus pa­ga­min­ta Ast­ra­vo ato­mi­nė­je elekt­ri­nė­je. Gal at­si­sa­ky­si­me ir kai ku­rių Ki­ni­jo­je pa­ga­min­tų elekt­ro­ni­kos pre­kių. Gal. Nors žmo­ni­jos is­to­ri­jo­je bu­vo pa­vyz­džių, kai pir­mykš­tės gen­tys, pra­dė­ju­sios tar­pu­sa­vy­je pre­kiau­ti, nu­sto­da­vo vie­na ki­tą pul­di­nė­ti ir tal­žy­ti kuo­ko­mis. Gal taip kaž­ka­da ir bu­vo. Da­bar ki­ti lai­kai, to­dėl ir ki­ti pa­pro­čiai?