Apie kuriamus daiktus, kuriais gal nustebinsime pasaulį

„Biržiečių žodžio“ nuotr.
Feliksas Grunskis

Žmonija nuolat eina į priekį. Ką nors išranda ar atranda. Pavyzdžiui, daugiau kaip prieš 5500 metų buvo išrastas ratas. Garantuotai, kas nors tada tvirtino, jog nėra reikalo išradinėti dviračio. Nepaklausė gudragalviai mūsų protėviai, ir dabar turime pilnas gatves net tik dviračių, bet ir automobilių. Ką nors pamirštame. Ir vėl atrandame. Štai ką tik pasaulis koronaviruso akivaizdoje iš naujo muilą atrado! Dabar tūkstančiai pasaulio mokslininkų ieško ginklų, kuriais būtų galima įveikti kol kas neįveikiamą virusą. Būkime ramūs: esame sumanumu ir technologijomis smarkiai į priekį pažengę. Tad netrukus skiepysimės. Ir vargo dėl viruso neturėsime. Visokias baimes ir nerimus išvaikysime. Kol kas tų, negatyvių dalykų turime. Net nežinome, kas mums širdį spaudžia. Netrukus gali ir tai paaiškėti. Gal greitai Laižuvoje jausomatį turėsime.

Kuriamas jausmus matuosiantis prietaisas

Dvi mūsų šalies savivaldybės surėmė pečius prietaisui, galinčiam išmatuoti mūsų jausmus, sukurti. Mat dabartinės pandemijos akivaizdoje žmonės patiria daug neigiamų jausmų. Dėl jų galima ir be viruso įvairiomis ligomis susirgti. Todėl būtina žinoti, kas su mumis darosi. Kai sužinosime savo būklę, tada išmoksime ją dvasinėmis ir fizinėmis pastangomis pataisyti. Uždavinys – ne iš lengvųjų. Skelbiama, kad Lietuvoje bus kuriamas naujoviškas, kompaktiškas, analogų nei mūsų šalyje, nei užsienyje neturintis jausmus matuojantis prietaisas. Todėl paskelbtas pirkimas jausmų ir emocijų matavimo prietaiso arba jausmomačio kūrimui. Ieškoma verslininkų ir mokslininkų, kurie imtųsi tokio projekto. Iš viso projektui numatyta skirti 665 tūkstančius eurų. Jausmomačio kūrimo projekte rašoma, kad prietaisas turėtų būti laikrodžio ar išmaniojo telefono dydžio. Galėtų būti tvirtinamas ant riešo, bicepso ar ausies. Taip pat prietaisas turėtų būti neinvazinis, jog nereiktų nieko įpjauti ar įdurti, pakraunamas nuo kūno judėjimo arba akumuliatoriaus. Veikiantis prietaisas turėtų matuoti biolaukus, išraiškas, garsus, biofiziologinius parametrus. Numatoma, kad naujai kuriamas prietaisas turi užtikrinti galimybę įvertinti bei atskirti ne mažiau kaip 6 pagrindines emocijas: pasibjaurėjimą, džiaugsmą, nuostabą, pyktį, baimę, liūdesį. Matuoti būtų galima ne daugiau, nei šiuos parametrus: širdies ritmas, šiluminiai odos parametrai ir jų pokyčių sparta, svyravimai stipininės arterijos sienoje, kvėpavimo dažnis ir gylis, raumenų įsitempimas, odos varža, smegenų bangos.

Pagal sumanymą, turėtų būti visai šaunus daiktas, tačiau kai kurie šio sumanymo kritikai tvirtina, jog projekte planuojamas biolauko matavimas yra pseudomokslas. Tad apskritai vargu ar įmanoma įgyvendinti projekte numatytus tikslus. Todėl aparatas vargu ar galės pasakyti, ką žmogus jaučia. Jis nustatys tik žmogaus kūno parametrus. Kritikams užkliūna, jog jausmomatis neva išspręs net tik depresijas, bet savižudybių, alokoholizmo, smurto, migracijos bėdas. Pasak kai kurių mokslininkų, kai kažkoks daiktas sprendžia labai daug problemų, yra didelė tikimybė, kad jis neišspręs nė vienos. Tiesiog nerealu, kad vienas dalykas išspręstų daug sunkumų. Tačiau pesimistams ir kritikams reikia priminti, kad ikiprekybinio pirkimo biudžetas siekia net 665 tūkstančius eurų. Tad pinigų daug. O daug pinigų juk visur ir visada daug reikalų išsprendžia?!

Kuriamos išmanios kojinės

Pagal projektą su kuklesniu nei jausmomačio biudžetu ketinama šių metų rudenį pristatyti Lietuvoje sukurtas išmanias kojines. Jų sukūrimui iš valstybės biudžeto skirta per 80 tūkstančių eurų. Išmaniųjų kojinių kūrimas finansuojamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis, kurias administruoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra. Atrodytų, jog tokios kojinės – naujiena. Tačiau tai nėra naujiena. Išmanius drabužius Lietuvos verslas kuria jau daugiau kaip dešimt metų. Kuria, gamina, pardavinėja. Tik savo lėšomis. Viena mūsų šalies įmonė išmaniaisiais megztiniais prekiauja jau daugiau kaip dešimt metų. Gamina ir tiekia megztinius Lietuvos policijos, muitinės, priešgaisrinės apsaugos tarnyboms, NATO organizacijai. Šie megztiniai apsaugo nuo vabzdžių, nuo elektromagnetinių spindulių ir elektrostatinių krūvių, atsparūs ugniai, pjūviams ir aštriems daiktams. Gaminiai su vitaminu E – atsparūs UV spinduliams, drėgmei, purvui, dėmėms.

O kuo mus nustebins išmanios kojinės? Skelbiama, kad kuriamos išmaniosios kojinės gerai išgarins drėgmę, turės antistatinį, antibakterinį bei vabzdžių atstūmimo efektą, kartu užtikrins dėvėjimo komfortą. Tokiam gaminiui sukurti reikės parinkti pluoštus – medvilnės, vilnos, viskozės, lajocelio... Teks eksperimentuoti su naudojamų medžiagų storiu. Galiausiai, į pluoštus, verpimo metu, reikės įterpti specialias mikrokapsules. Išmaniosios kojinės galės būti naudojamos įvairiose srityse: turizme, aktyviame laisvalaikyje, sporte… Tokios kojinės bus aktualios ugniagesiams, miškų priežiūros tarnybų specialistams, kariams… Skelbiama, kad projekte dalyvaujanti bendrovė jau yra užmezgusi kontaktus su Vokietijos ir Norvegijos kariuomenėmis, kurioms pristatė kuriamų kojinių pavyzdžius. Teigiama, kad mokslininkai yra parengę kelis mokslinius straipsnius, o tyrimų rezultatus planuoja pristatyti tarptautinėse mokslininkų konferencijose.

Skelbiama, kad pirmasis projekto etapas įvykdytas sėkmingai. Ekspertai galėjo savomis akimis įsitikinti tokių kojinių galimybėmis – apliejus vandeniu jos visiškai neperšlapo. Taigi: pradžia visai nebloga. Jeigu viskas gerai eisis, su tokiomis kojinėms gal bus galima lyg niekur nieko vandens paviršiumi bėgioti? Ir visiems kritikams bus užčiauptos burnos.

Išvada

Jeigu nekursi, nieko nesukursi. Jeigu neišlipsi iš medžio, tai medyje ir gyvensi.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.