
Naujausios
Iki spalio 4 d. Lietuvos kultūros taryboje (LKT) vyksta paraiškų priėmimas į įvairias programas daliniam finansavimui gauti. Viena iš programų – Tolygios kultūrinės raidos modelis, Lietuvoje veikiantis nuo 2018 m. rudens ir pritaikytas regionų kultūrinėms įstaigoms ir organizacijoms. Juo užtikrinamas kultūros įvairumas ir prieinamumas visoje Lietuvoje, sprendimų decentralizacija ir pasitikėjimas sprendimų priėmimu.
Šis modelis veikia per Lietuvos kultūros tarybos apskričių pagrindu įsteigtas 10 regioninių kultūros tarybų. Viena iš jų – Panevėžio regioninė kultūros taryba (PRKT), sudaryta iš Pasvalio, Biržų, Kupiškio, Rokiškio, Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybių narių, ir kurią Biržams atstovauja Indra Drevinskaitė, laimėjusi Lietuvos kultūros tarybos skelbtą konkursą, ir Edita Lansbergienė, deleguota Biržų rajono savivaldybės tarybos.
Vienas iš pagrindinių regioninių kultūros tarybų narių uždavinių – vertinti ir sudaryti sąrašą finansavimą gavusių kultūros projektų iš savo apskrities, kurį tvirtina Lietuvos kultūros ministras. Minėtame Savivaldybės tarybos komiteto posėdyje opozicijos narių buvo keliama mintis, kad galėtų būti sudaryta tam tikra grupė, kuri prieš paraiškų teikimą LKT (toks paprastai vyksta vieną arba du kartus per metus) galėtų spręsti, ar paraiška yra verta dėmesio ir ar ją pareiškėjas gali teikti LKT. Atkreipiu dėmesį, kad toks siūlymas nėra logiškas – teikti paraiškas turi teisę bent koks juridinis asmuo, kaip nurodyta ir Tolygios kultūrinės raidos gairių apraše.
Koks biržietiškų kultūros lauko įstaigų aktyvumas dalyvaujant Tolygios kultūros raidos modelio projektuose?
Aktyvumas nedidelis: 2018 m. rudenį Panevėžio regioninės kultūros tarybai pateikta 90 paraiškų, tik 3 iš Biržų. Dalinį finansavimą gavo vienas projektas. 2019 m. pavasarį PRKT pateikta 120 paraiškų, 7 iš Biržų. Iš dalies finansuoti du projektai. Norėdami paskatinti įvairių Biržų rajono įstaigų aktyvumą šioje veikloje, birželio mėnesį kvietėme į Tolygios kultūros raidos modelio pristatymą, raginome bandyti rašyti projektus, siūlėme pagalbą, konsultacijas.
Po kelių mėnesių Savivaldybėje buvo pristatytos rašomų projektų idėjos, sąmatų kontūrai. Nutarta, kad formuojant kitų metų rajono biudžetą reikia numatyti lėšas, skirtas prisidėjimui prie kultūrinių projektų. Tai yra būtinybė, nes Tolygios kultūrinės raidos modelis pirmiausia ir ragina regionų savivaldybes finansavimu skatinti savo kultūrinio laukio potencialą. Tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo regionuose tvarkos apraše nurodoma: „Ne mažiau nei 30 proc. nuo bendro į vienos apskrities sąrašą įtrauktų projektų biudžeto lėšų turi sudaryti savivaldybių skiriamos lėšos.“ Apie konkretų finansinį prisidėjimą prie PRKT atrinktų projektų spręs savivaldybės Taryba.
Tikimasi, kad iki spalio 4 d. iš Biržų rajono vertinimui iškeliaus nemažiau kaip septyni kultūriniai projektai. Net ir didžiausias optimistas supranta, kad visi jie dalinio finansavimo negaus, tačiau prisidės prie kvotų išsaugojimo mūsų apskričiai. Svarbu tai, kad kiekviena regioninė taryba iš LKT gauna tam tikrą kvotos dalį finansine išraiška, tai yra tam tikrą pinigų sumą, skirtą apskrities projektų daliniam finansavimui. Kvotos dalis priklauso nuo kelių faktorių, tačiau svarbiausi išlieka šie: 1. kiekvienos savivaldybės prisidėjimas prie laimėtų projektų finansavimo (taigi kiekviena savivaldybė prisidėjusi/neprisidėjusi prie savo įstaigų projektų finansavimo, didina/mažina visos apskrities galimybes); 2. apskrities paraiškų teikėjų skaičius (kuo aktyviau kiekviena savivaldybė teikia paraiškas, nepaisant net laimėtų paraiškų skaičiaus, apskričiai kvota didėja).
Taigi šiame kultūriniame lauke Biržų rajono savivaldybė, kaip ir bent kuri kita savivaldybė, yra svarbi žaidėja, formuojanti pirmiausia rajono ir apskrities kultūrines tradicijas.
Šiuo metu jau vykdomi 2019 m. pavasarį finansavimą gavę du bibliotekos projektai, skirti Jonui Mekui ir Broniui Krivickui bei Mamertui Indriliūnui. Biržų bibliotekos projektui, skirtam J.Meko „Semeniškių idilių" audioknygos leidybai, yra numatytas skirti didesnis finansavimas papildomam audioknygos vienetų skaičiui išleisti. Audioknyga bus pristatyta Biržuose sausio 23 d., J. Meko pirmųjų mirties metinių dieną, o vasario mėnesį Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje biblioteka su audioknyga ir kitais leidiniais atstovaus Biržus.