Naujausios
Kaip be intrigų?
Viskas taip, kaip jau buvo prieš ankstesnius rinkimus. Viskas taip, kaip dar bus prieš kitus ir dar kitus rinkimus. Lyg ir nieko naujo po demokratiškų rinkimų saule. Tačiau didesnių ar mažesnių intrigų ar reikalų, galbūt susijusių su rinkimais, jau turime. Daugelio žvilgsniai, suprantama, krypsta į didžiuosius miestus.
Vilnius
Parlamentaras Mykolas Majauskas pranešė, jog apsisprendė kandidatuoti į Vilniaus merus. Tai atsitiko po to, kai ponas Majauskas po nesutarimų su Vyriausybe dėl mokesčių buvo išmestas iš konservatorių partijos, buvo priverstas atsistatydinti iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigų. Ponas Majauskas pareiškė, kad tikisi Vilniuje patekti į antrąjį turą ir susirungti su buvusiu sostinės meru Artūru Zuoku. Net nemini, kad rinkimuose susirems ir su konservatorių kandidatu Valdu Benkunsku. Tuo pačiu ponu Benkunsku, kurio vadovaujamas partijos priežiūros komitetas pašalino Mykolą Majauską iš partijos. Ponas Majauskas aiškina, kad sieks Vilniaus mero posto ne keršto vedamas, o norėdamas dirbti ir veikti Lietuvos žmonėms. Kaip nepriklausomas Lietuvos žmonių atstovas. Dar neturi nei rinkimų programos, nei komandos. Ir sąskaitoje turi nulį pinigų. Tikisi, kad daug pinigų ir nereikės.
Kai kurie konservatoriai sako, jog ponas Majauskas dabar turi padėti Seimo nario mandatą. Juk į Seimą atėjo su konservatorių sąrašu, jį kaip politiką ši partija užaugino. Teisybė: ponas Majauskas ne tik užaugo, bet kai kuriuos dabar jau buvusius partijos kolegas visa galva praaugo. O kas po rinkimų bus Kauno galva?
Kaunas
Kaunas kažkada buvo konservatorių tvirtovė. Kol jos Visvaldas Matijošaitis nesugriovė. Pasakojama, kad ponui Matijošaičiui tapus meru, jau kitą dieną mieste buvo asfaltuojamos gatvės, sparčiai vyko kiti darbai. Ponas Matijošaitis nušluostė Vilniui nosį – puikų stadioną pastatė. Užteks ir tiek Kauno mero veiklos paminėti. Kadangi ponas Matijošaitis vėl nusprendė siekti mero posto, tai pats pasipasakos apie savo visus gerus darbus. O štai apie kitus šio pono darbus jau pasakoja Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Paaiškėjo skandalingų faktų dėl sovietų nusavintų žemės sklypų grąžinimo Visvaldo Matijošaičio vadovaujamame Kaune. STT nustatė, kad net 37 atkurti ir grąžinti sklypai perėjo į mero sūnaus Šarūno Matijošaičio rankas. Paaiškėjo, kad Kaune gali veikti plataus masto korupcinė schema, į kurią galbūt įtraukti ir sprendimų priėmėjai. Šie reikalai buvo pagarsinti Seimo Kaimo reikalų komitete. Skelbiama, kad buvo atliktas analitinės antikorupcinės žvalgybos tyrimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo Kauno mieste. Analizuota 2,9 tūkstančio Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų Kauno mieste. Jie priimti per nepilnus 7 metus. Buvo žiūrėta, kas vėliau vyksta su sklypais, kaip sklypai atsiduria tam tikrų asmenų rankose. Yra nustatytos 5 grupės. Viena iš grupių yra susijusi su Kauno mero Matijošaičio sūnumi, miesto tarybos nariu Šarūnu Matijošaičiu. Meras Visvaldas Matijošaitis sako, jog nieko nepavogė. Viskas padaryta teisėtai.
Matome, kad tai daryta ne per vieną dieną. Per kelerius metus. Vadinasi, jau anksčiau agentai ar antikorupcijos žvalgai viską matė, stebėjo? Ir tylėjo. Prakalbo dabar. Rinkimų išvakarėse. Jeigu ponas Matijošaitis nebūtų pareiškęs, kad vėl sieks mero kėdės, gal tie stebėjimai būtų nuėję vėjais?
Šiauliai
Apie vėjus ar skersvėjus pranešama iš Šiaulių. Skelbiama, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai neskaidrių Šiaulių miesto savivaldybės valdomos įmonės organizuojamo Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo viešojo pirkimo aplinkybių. Įtarimai pareikšti Šiaulių miesto merui Artūrui Visockui. Tyrimą atlieka jam minėta STT, o jam vadovauja – Europos prokuratūra.
Tyrimo duomenimis, Šiaulių meras Artūras Visockas įtariamas daręs neteisėtą įtaką Šiaulių miesto savivaldybės administracijai bei šios savivaldybės valdomos įmonės direktoriui ir nuolatinei viešųjų pirkimų komisijai. Ta įtaka neva siekta sudaryti išskirtines sąlygas vienai privačiai bendrovei laimėti gatvių apšvietimo įrengimo viešąjį pirkimą.
Merui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su nurodytais asmenimis. Ponas Visockas Facebooke parašė: „man pareikšti įtarimai. Vėjų vėjai. Gaila, jog iš nepatirties pasirašiau, kad negaliu atskleisti informacijos. Teks gintis. Reikės kantrybės. Tai tiek. Duodu 100% , jog viskas yra daroma viešojo intereso naudai“…
Visaip su tomis naudomis būna. Tiek jos, tiek geri darbai dažnai būna įtartini. Kai kam juk atrodo, kad gerų darbų niekas už dyką nedaro. Taip atsitinka todėl, kad apie kitų poelgius, kaip sako liaudis, sprendžiame pagal savo sugedimo laipsnį?
Uodegos kilnojimas
Tačiau niekur be gerų darbų nesidėsime. Padarei, ir pasigirk. Štai britų leidinyje „Financial Times“ pasirodė septynios publikacijos apie Lietuvą. Apie šalies vaidmenį tarptautinėje arenoje. Apie proveržį finansinių technologijų srityje. Apie fotografų pasiekimus. Apie Suvalkų koridorių. Apie energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Apie krepšinį ir Lietuvos vienaragį „Vinted“.
Po šių publikacijų kai kurie valdantieji šokinėjo iš džiaugsmo. Neva pasaulis pamatė ir parašė, kaip puikiai Lietuvoje dirba dabartinė valdžia. Tačiau paaiškėjo, jog tas publikacijas užsakė ir už jas sumokėjo valstybinė įstaiga „Investuok Lietuvoje“. Ji už beveik 57 tūkstančius eurų užsakė šiuos rašinius. Kitaip sakant, dabartinei valdžiai užėjo noras pačiai save pagirti. Ir pasigyrė. Už mūsų pinigus.
Yra toks liaudies posakis: kas pakels katinui uodegą, kad ne anas pats. O ką daryti, jeigu nepavyksta pačiam uodegos pakelti?! Sumoki pinigų uodegų kėlimo specialistams. Tada jie tą uodegą gražiai pakelia ir parodo visam pasauliui.
