Per penkerius metus virš 500 gyventojų turintis Klaipėdos rajono Drevernos kaimas pasikeitė neatpažįstamai ir pretenduoja tapti nauju Lietuvos kurortu. Maža gyvenvietė gali apnakvindinti 400 žmonių, turi restoranų, pramogų kompleksą su vandens čiuožyklomis, pirtimis bei baseinais ir sūkurinėmis voniomis. O kas vyksta Biržuose, Nemunėlio Radviliškyje, Likėnuose ir kitose rajono vietose, nors turime milžinišką potencialą turizme, gydomojo purvo ir mineralinio vandens išteklius?
Pirmauja tik kalbomis ir pažadais
Per iškilmingą savivaldybės tarybos posėdį ilgametė politikė pagyrė pati save – esą tik ji Biržams kažką padariusi. Problema tik ta, kad darbų nematyti. Kalbomis buvo nuversti kalnai, kiek įvairių studijų užsakyta ir kas iš to? Biržų rajone iki šiol nėra šiuolaikinio viešbučio, kuris nakvynei galėtų priimti nors vieno turistinio autobuso keleivius, nekalbant apie paslaugų paketo užtikrinimą. Juk turistui reikia ne keturių sienų, bet galimybės pramogauti, sveikatintis, linksmintis. O kas vyksta Biržuose po 19 valandos? Miestas visiškai ištuštėja, nekalbant apie kaimus.
Vieną dalyką, ką daro valdžia, tai iš peties – kloja trinkeles. Tik kas jomis greitai vaikščios, jei jaunimas, nerasdamas darbo, emigruoja, o skurdo lygis rajone pasiekė 33 procentus. Susirasti gerai apmokamą darbą Biržų rajone misija neįmanoma todėl, kad daug metų savivaldybė visiškai nesirūpina investicijų pritraukimu ir darbo vietų kūrimo skatinimu.
Ilgamečiai politikai, įsikandę frazę “Nėra pinigų”, sėdi ir laukia, kol jų atsiras. Kaip ta senolė prie lūšnelės iš pasakos apie auksinę žuvelę. Patys nieko nedaro ir kitiems trukdo. Su politikų ir valdininkų pagaliais, kaišomais į veiklių žmonių “ratus”, susidūrė senovinių automobilių klubo “Klasika”, Kirkilų pramogų parko ir legendinio britų dainininko Chriso Normano koncerto organizatoriai. Graudi realybė.
Nesupranta politikai ir valdininkai, kad nuo ekonomikos plėtros priklauso Biržų krašto ateitis. Nieko nuostabaus, nes rajono vadovai visą gyvenimą yra pradirbę biudžetinėse įstaigose. Nėra investavę, nėra rizikavę, nėra sukūrę nė vienos darbo vietos, neturi supratimo apie kiekvieno uždirbto euro vertę ir tokį dalyką, kaip investicinę grąžą. Investuodami milijonus mokesčių mokėtojų pinigų į trinkeles ir fontanus, jie negalvoja, ką tai duos kraštui be abstraktaus žodžio “gražu”. Vėliau, trūkstant pinigų viešųjų erdvių tvarkymui, visas tas “grožis” bus apleistas ir reikalaus dar daugiau išlaidų jo remontui. Niekas nesako – aplinką tvarkyti reikia, tačiau prioritetas turėtų būti rajono biudžeto pajamų didinimui. O tai galima pasiekti tik skatinant kurti naujas darbo vietas ir pritraukiant investicijas. Kai Biržų rajone atsiras, pavyzdžiui, keli dideli viešbučiai, tai ne tik leis įsidarbinti keliems šimtams biržiečių ir neš pajamas į krašto biudžetą, bet ir bus katalizatorius paslaugų bei viešojo maitinimo sektoriaus plėtrai. Juk nakvoti pasilikęs turistas išleidžia tris – keturis kartus daugiau pinigų, nei tas, kuris tą pačią dieną išvyksta.
Turėdamas didžiulį potencialą turizmo srityje, Biržų kraštas gali padaryti tikrą proveržį ir tapti šiuolaikiniu kurortu. Tai puikiai įrodė mažytė Dreverna. Deja, ilgamečiams politikai moka tik klykti – “Vasiukai, fantazijos”… Deja, liūdna realybė. Kol kiti rajonai vystosi, Biržų kraštas stagnuoja ir žengia pirmyn vėžlio žingsniu.
Biržų politikai toliau taškosi pinigais
Regiono laikraštis „Panevėžio kraštas“ rašo, kad Biržuose jau tapo norma valdiškos įstaigos vadovui išeiti iš darbo su didžiausia išmoka ir netrukus gauti kitas aukštas pareigas. “Tam reikia atlikti kokį nors „nekaltą“ triuką, kad viskas atrodytų labai tvarkingai ir švariai. Poliklinikos vadovas irgi taip išėjo – nelaukė kadencijos pabaigos, gavo didžiausią, kokia įmanoma, išeitinę išmoką, o po to ir gerą postą.
Naujasis Biržų ligoninės Slaugos skyriaus vedėjas, buvęs poliklinikos direktorius liberalsąjūdininkas 67 metų Leonidas Sologubovas gražiai sužaidė savo šachmatų partiją. Iš rajono poliklinikos direktoriaus pareigų jis išėjo visai baigiantis kadencijai šalių susitarimu ir gavo 3 mėnesių išeitinę išmoką. Tai didžiausia išmoka, kokią jis galėjo gauti. Iš poliklinikos direktoriaus darbo L.Sologubovas išėjo birželio pradžioje, nors 5 metų kadencija baigėsi jau to paties mėnesio pabaigoje. Jei būtų dirbęs iki kadencijos pabaigos, būtų gavęs mažesnę – 1 mėnesio išeitinę pašalpą. Biržų rajono savivaldybės merą pavadavusi vicemerė, socialdemokratė Audronė Garšvaitė aiškino, kad L.Sologubovas prašymą atleisti jį iš darbo parašė dar balandžio mėnesį. Tačiau bendru sutarimu jis sutiko dirbti iki birželio 6 dienos, kad būtų užtikrintas sklandus įstaigos darbas“, – rašo “Panevėžio kraštas”.
Iš teisinės pusės padaryta viskas pagal įstatymus. Tačiau, jei pažvelgtume į tai iš moralės bei padorumo pusės, tai klausimų kiltų. Ypač prisiminus uždaromus medicinos punktus kaimuose, nes tam trūksta finansavimo, apie skurdžią poliklinikos įrangą ir visą infrastruktūrą. Dar vienas graudus dalykas, kad ant to paties grėblio užlipo liberalų atstovas. Pamenate dosnią išmoką Biržų rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojos Astros Korsakienės sutuoktiniui, kuris savo valia keitė vieną darbą į kitą, bet šalių susitarimu šeimos biudžetą papildė apie 12 000 eurų. Taip nukentėjo „Saulės“ gimnazija. Bet situacija iš tiesų panaši – išeidamas vadovas taip pat paliko apgailėtiną infrastruktūrą, nors buvo už tai tiesiogiai atsakingas ir privalėjo ją sutvarkyti. Juk tai – tiesioginė direktoriaus pareiga. Už „gerą“ darbą savivaldybės vadovų buvo įvertintas solidžia išmoka. Nei merui V. Jareckui, nei vicemerei A. Garšvaitei dėl to galvos neskauda, juk pinigai – mokesčių mokėtojų. Tik kodėl po to „verkiama“ krokodilo ašaromis, kad trūksta pinigų gatvių remontui, apšvietimui, medicinos punktams, švietimo įstaigoms išlaikyti, jei patys taško juos į kairę ir į dešinę?
P.S. Komentaro autorius nepriklauso jokiai partijai ar politinei organizacijai ir nedalyvauja jų veikloje. Atstovauja tik viešajam interesui.