Paradoksas – maisto produktai brangsta kone kasdien, o žemdirbiai dėl menkų pieno supirkimo kainų, skaudančia širdimi, karves veža į skerdyklas. Kai pieno ūkius naikina didieji, kelias karves laikantys sodiečiai sako – neturime kur dėtis, esame situacijos įkaitai. Visi vieningai sutaria, kad dėl šios situacijos kalta nepalanki žemės ūkio politika.
Šienauti jau nebereikės
Kooperatyvo „Pienininkai“ Kupreliškio pieno supirkimo punkto vedėja Danutė Einorienė sako, kad dabar pieno statytojų, palyginti su praėjusiais metais, perpus sumažėjo.
„Liko tik septyni pieno statytojai, o pernai buvo keturiolika. Kodėl? Nes nebėra kam karvių melžti. Niekas nebenori vargti, nes sunkus darbas auginti gyvulius – parduotos vasaros ir jokių išeiginių. Labai mažai moka už pieną. Šiais laikais, kas tie dvidešimt keli centai už litrą pieno… ypač, kai tokia infliacija. Anksčiau žmonės nešdavo ir pieną parduodavo po septyniolika centų už kilogramą, net už penkiolika centų, bet tada euras buvo vertingesnis, už jį daugiau nusipirkti galėjai. Punkto ateitis liūdna – jei pieno statytojų dar sumažės, vargu ar sulauksime rudens. Kai pasikalbu su ūkininkais, tai dalis jų net neplanuoja šiemet šienauti, nori ūkį likviduoti. Kupreliškis – senstantis kaimas, jaunoji karta iš tėvų ūkio perimti irgi nenori, nemato perspektyvos“, – teigė D. Einorienė.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/
Sukilėlių kalnelio paminklui reikia sukilimo