„Pažiūrėkite, kuo virto kelias į mūsų sodybą. Ne kelias, o arimas“,- į redakciją kreipėsi biržietė Vilija Lesvinčiūnienė. Moteris tikino, kad kelią į šalia Kirdonių miško esantį Kazlų viensėdį išniokojusių jau nebėra – miško vežėjai ir kirtėjai „pasiplovė“, o iš Pačeriaukštės seniūnijos pagalbos gyventoja jau nebesitiki.
Sulygino su dirbama žeme
Šita problema, pasak V. Lesvinčiūnienės, kartojasi kasmet. Miškakirčiai gadina kelią ir nė nemėgina jo išlyginti, o ką kalbėti apie žvyravimą. „Keliukas į mūsų sodybą nepritaikytas sunkiasvorėms mašinoms, jis sulygintas su dirbama žeme, neišvažiuojamas. Pasistatome mašiną šalia vieškelio ir klampojame guminiais batais pėsčiomis apie porą kilometrų“,- pasiguodė V. Lesvinčiūnienė. Ji sodyboje lankosi kelis kartus per savaitę.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com