Karantinas švelnėja. Per jį patirtų įspūdžių nemažėja. Mat pasaulis tokios sumaišties, ko gero, nuo jo sutvėrimo nebuvo regėjęs. Niekas dorai nežino, kas toliau dėsis. Visi norime, kad būtų, kaip buvę, bet nė vienas šviesus protas šviesios ateities negarantuoja. Galime tik pasidairyti į tai, ką šiandien turime.
Karantinas ir blokada
Karantino metu buvome uždaryti ir įbauginti. Baigiame atsigauti. Vieni anksčiau, kiti vėliau ant kojų atsistosime. Girdime, kaip viena po kitos valstybės karantinus švelnina, išsilaisvina. Lietuvai karantinas savotiškai priminė ekonominę blokadą, kurią prieš 30 metų Sovietų Sąjunga paskelbė Lietuvai už tai, kad 1990 metų kovo 11 dieną paskelbėme Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimą. Tada buvo nutrauktas naftos tiekimas Mažeikų naftos gamyklai, nebegavome žemės ūkio technikos, kitų prekių, buvo net sumažintas elektros tiekimas iš mūsų Ignalinos atominės elektrinės. Blokadą pajutome visi. Trūko benzino, tad gatvės atrodė tuščios. Šiek tiek panašios, kokios buvo per pirmas dabartinio karantino savaites. Kai bijojome nosį iš namų iškišti. Dabar vėl automobiliai į gatves pasipylė. Atsigavome po Sovietų Sąjungos blokados, atsigausime ir dabar.
Mokslai ir priežiūra
Per karantiną buvo uždarytos mokyklos. Neveikė darželiai. Tai tapo rimtu išbandymu tėveliams. Nuotolinis mokymas parodė, ko verti mūsų vaikai ir mokytojai. Teko kai kurias matematikos ir gramatikos bei kitų mokslų žinias pasikartoti. Sužinojome, kiek gabūs mūsų vaikai. Stebėjomės mokytojų kantrybe. Ikimokyklinukų tėveliai artimiau susipažino su savo atžalų charakteriu. Galime lažintis, jog ne vienas tėvas svajojo, kad greičiau atsidarytų darželis. Tada tekinom bėgtų net į širdžiai nelabai mielą darbą. Garantuotas reikalas, kad karantinas smarkiai pakėlė mokytojų ir vaikų darželių darbuotojų akcijas. Paaiškėjo, kad vaikus mokyti ir juos nuo mažumės gražiai auklėti – ne juokų, o pasiaukojantis darbas. Tad žemai lenkiamės pedagogams, vaikų darželių darbuotojams, medikams, policininkams, gaisrininkams, kitų valstybės tarnybų žmonėms. Sunkią valandą žmonės sulaukė savanorių pagalbos. Galima sakyti, kad per karantiną per gerą sprindį paaugome dvasiškai. Panašu, kad šiame pasaulyje visada koks nors blogis išeina tik į gerą.
Prezidento ir Vyriausybės lenktynės
Labai gražūs dalykai dėjosi dėl valdžios paramos žmonėms ir verslui. Pavyzdžiui, tarp kitų paramos dalykų Vyriausybė pasiūlė, Seimas balsavo, kad pensininkams reikia skirti vienkartinę 200 eurų išmoką. Buvo dvejonių: gal šį įstatymą vetuos Prezidentas Gitanas Nausėda?. Mat buvo tokių kalbų, jog ši išmoka kvepia rinkėjų papirkinėjimu prieš rinkimus. Tačiau Prezidentas ne tik įstatymą pasirašė, bet pateikė dar dosnesnių pasiūlymų. Tarp jų – gyventojų pajamų mokesčio mažinimas, didesnės vaiko išmokos… Mūsų valdžios, norėdamos pasirodyti kuo dosnesnės ir geresnės žmonėms, ėmė savotiškai lenktyniauti.
Vienas psichologas garsiai pasakė, jog politikų elgesį per COVID-19 pandemiją žmonės atsimins ilgai. Tad visi ir stengiasi, kiek įmanoma geriau pasirodyti? Jeigu ir taip, irgi nėra blogai. Visada geriau daryti gerus darbus, nesvarstant, kiek ilgai kas tuos darbus atsimins. Ar vienaip, ar kitaip visi per gerą sprindį dar ir dosnesni pasidarėme. Taip sprindis po sprindžio ir priartėsime iki Dangaus!