Į Savivaldybę kaip pas tardytoją

Prieš ke­lias sa­vai­tes Vil­niaus 6-ojo dau­gia­bu­čio gy­ven­to­jai kie­me su­kvie­tė pa­si­ta­ri­mą, į ku­rį at­vy­ko ra­jo­no me­ras V. Ja­rec­kas, mies­to se­niū­nė K. Un­dzė­nie­nė, Sa­vi­val­dy­bės eko­lo­gė J. Bru­niu­vie­nė ir kt. Tą­kart žmo­nės skun­dė­si dėl ne vie­to­je įren­gia­mos kon­tei­ne­rių aikš­te­lės. Ta­me pa­čia­me su­si­rin­ki­me gy­ven­to­jai pa­si­skun­dė ir ne­va­ly­vais pri­va­taus na­mo kai­my­nais, ku­riuos ne kar­tą ma­tė pi­lant į kon­tei­ne­rius fe­ka­li­jas. At­si­ra­do net siū­lan­čių nuei­ti pas tuos gy­ven­to­jus ir pa­kal­bė­ti. Ta­čiau val­džios at­sto­vai pa­bū­go pa­žei­sian­tys pri­va­tu­mą ir pa­siū­lė gy­ven­to­jams pa­ra­šy­ti skun­dą ir su­rink­ti pa­ra­šus.

Gy­ven­to­jai taip ir pa­da­rė. Pa­ra­šė skun­dą, su­rin­ko pa­ra­šas, o do­ku­men­tą lie­pos 25 die­ną įre­gist­ra­vo Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jo­je. Pa­si­ro­do, to neuž­ten­ka. Ga­vę šau­ki­mus su gra­si­ni­mu bau­do­mis, gy­ven­to­jai pa­si­ju­to tar­si pa­tys da­rę nu­si­kal­ti­mą. Ne­gi ne­ga­na pa­ra­šų? Be to, šau­ki­mas be ant­spau­do, be vo­ko. Gal jis su­klas­to­tas? Ar taip Sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jai tu­rė­tų reng­ti ir įteik­ti do­ku­men­tus?

Štai, ką žmo­nės ma­no apie to­kius Vie­šo­jo sky­riaus dar­bo me­to­dus:

– Pa­na­šu, kad ti­ria ne tų na­mų pro­ble­mą, bet kiek­vie­ną skun­dą pa­ra­šiu­sio dau­gia­bu­čio gy­ven­to­ją.

– Gąs­di­na žmo­nes bau­do­mis.

– Ta­po­me kal­ti, kad pa­si­ra­šė­me.

– Taip išei­na, kad žmo­gaus pa­ra­šas nie­ko ne­reiš­kia. Jei pa­si­ra­šiau, reiš­kia pa­tvir­ti­nau.

– Žmo­nių klau­sia, ka­da tai bu­vo tiks­liai – mė­nuo, die­na, va­lan­da. (Čia tu­ri­ma ome­ny­je, ka­da žmo­gus ma­tė kai­my­ną, pi­lan­tį fe­ka­li­jas į kon­tei­ne­rį).

– Vie­no bu­to gy­ven­to­ja ne­ga­vo šau­ki­mo, nors įvy­kį ma­tė.

– Ar na­mo gy­ven­to­jai tu­ri fik­suo­ti kiek­vie­ną, ne­šan­tį šiukš­les į kon­tei­ne­rį ir tu­ri bėg­ti pa­tik­rin­ti?

– Ko­dėl kvie­čia kiek­vie­ną at­ski­rai? Kas čia? Kri­mi­na­li­nis nu­si­kal­ti­mas, žmog­žu­dys­tė? Bi­jo, kad ne­su­si­tar­tų?

– Na­mo gy­ven­to­jai vie­nin­gi. Jei ke­li žmo­nės ma­tė, kas pi­la į kon­tei­ne­rį fe­ka­li­jas, ko­dėl ki­ti tu­rė­tų ne­pa­si­ti­kė­ti?

– At­ro­do, jog gy­ve­na­me de­mok­ra­ti­nė­je ša­ly­je... Kas nu­ti­ko? Ar grį­žo se­ni lai­kai?

– Su­si­rin­ki­mo me­tu žmo­nės kvie­tė val­džios at­sto­vus ei­ti kar­tu į mi­nė­tą so­dy­bą, at­vi­rai kal­bė­jo apie pro­ble­mą. Bu­vo pa­pra­šy­ti pa­teik­ti skun­dą raš­tu. Ar to ne­pa­kan­ka?

Žmo­nių skun­das Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jo­je įre­gist­ruo­tas. Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus V. Ei­du­ko nu­ro­dy­mu, Vie­šo­sios tvar­kos sky­rius pri­va­lo skun­dą iš­tir­ti ir iki rugp­jū­čio 16 d. pa­teik­ti pa­reiš­kė­jui at­sa­ky­mą.

Vie­šo­sios tvar­kos sky­rius ki­bo į dar­bą. Tiems, ku­rių pa­ra­šai bu­vo po skun­du, pa­tei­kė šau­ki­mus at­vyk­ti į sky­rių – su­mė­tė la­pe­lius į pa­što dė­žu­tes, ku­rie įva­rė žmo­nėms bai­mės.

Na­mo bend­ri­jos pir­mi­nin­kė E. Sei­bu­tie­nė jau lan­kė­si sky­riu­je, kur bu­vo pa­pra­šy­ta pa­ra­šy­ti, ką konk­re­čiai ma­tė:

– Ma­čiau, kad ki­bi­rą ne­šė ke­lis kar­tus. Spe­cia­lis­tė Dan­guo­lė Ga­siū­nie­nė sa­kė, kad bu­vo pas tą pa­žei­dė­ją nu­va­žia­vu­si, pa­ba­rė ir tuo­met dar pra­šė pa­ra­šy­ti, ar po pa­ba­ri­mo ma­čiau pi­lant fe­ka­li­jas į kon­tei­ne­rius.

Anot E. Sei­bu­tie­nės, žmo­nės iš­si­gan­do, kad rei­kės mo­kė­ti kaž­ko­kias bau­das.

Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­jas Ri­čar­das Sa­bas šio­je si­tua­ci­jo­je nie­ko blo­go neįž­vel­gė. Gal tik ne­rei­kė­jo ra­šy­ti pa­sta­bos apie bau­das.

– Kas ne­dir­ba, tas ne­klys­ta, – sa­kė A. Sa­bas.

Jis aiš­ki­no, kad žmo­nes į sky­rių kvie­tė dėl to, kad pri­va­lo pa­tvir­tin­ti gau­tą in­for­ma­ci­ją ir gal­būt su­ra­šy­ti ad­mi­nist­ra­ci­nių pa­žei­di­mų pro­to­ko­lą pa­žei­dė­jui.

– Ma­ža, kas pa­si­ra­šė. Ki­ti net ne­skai­tę pa­si­ra­šo. Svar­bu, ar žmo­gus pa­žei­dė­ją pa­ts ma­tė, ar tik jam sa­kė. Jei sa­kė – ne įro­dy­mas. Šau­ki­mus iš­da­li­no­me pa­gal tai, kas pa­si­ra­šė po skun­du, – kal­bė­jo ve­dė­jas.

Anot R. Sa­bo, šau­ki­mas – tai tik in­for­ma­ci­nis pra­ne­ši­mas gy­ven­to­jui, to­dėl jo įteik­ti į ran­kas ar re­gist­ruo­tu laiš­ku ne­rei­kia. Jei kas ne­ga­li at­vyk­ti į ap­klau­są, ga­li pa­skam­bin­ti te­le­fo­nu ir pra­neš­ti, spe­cia­lis­tė pa­ti at­vyks į na­mus.

– Vis­ką D. Ga­siū­nie­nė pa­da­rė tei­sin­gai, tik ne­rei­kė­jo ra­šy­ti pa­sta­bos apie bau­dą. Bau­dos gąs­di­na žmo­nes, – įsi­ti­ki­nęs R. Sa­bas.

Dėl ko žmo­nės į ap­klau­sas kvie­čia­mi po vie­ną, R. Sa­bas taip pat paaiš­ki­no. O jei kas ne­no­ri, kad kai­my­nas su­ži­no­tų jo gi­mi­mo da­tą? To­kius da­ly­kus, anot ve­dė­jo, ri­bo­ja As­mens duo­me­nų įsta­ty­mas. O gal žmo­gus ir liu­dy­ti prie kai­my­no ne­no­rės.

– Da­ro­ma pro­ble­ma ten, kur jos nė­ra ar­ba ji iš­spren­džia­ma. Žmo­nės le­kia į "Bir­žie­čių žo­dį" ir skun­džia­si, – pik­ti­no­si R. Sa­bas.

Apie ty­ri­mo re­zul­ta­tus Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­jas taip pat kol kas kal­bė­ti ne­ga­lė­jo. Anot jo, spe­cia­lis­tė D. Ga­siū­nie­nė ir da­bar iš­vy­ku­si šiuo klau­si­mu.

– Spren­di­mą tu­ri­me priim­ti per 20 dar­bo die­nų, o jei neuž­teks lai­ko, pa­pra­šy­si­me ati­dė­ti. Ma­nau, kad ati­dė­ti ne­rei­kės, jau ryt tu­rė­si­me ga­lu­ti­nius re­zul­ta­tus, – kal­bė­jo R. Sa­bas.