Ukrainietei skaniausia biržietiška duona

L. Bataitienės nuotr.
Daria Rybalkina stebisi didelėmis maisto produktų kainomis ir patikina, kad vertina žmonių paramą, nes be jos neišsiverstų.
„Tikėjomės Naujuosius sutikti savo šalyje, bet tuoj Velykos, o mes vis dar čia. Pasiilgome savo namų“,- atvirauja ukrainietė Daria Rybalkina, užsukusi į Biržų šv. Jono Krikštytojo parapijos „Carito“ namus. Čia ji savanoriauja, taip atsidėkodama už pagalbą Ukrainai ir šiltą priėmimą Biržuose.

Teko bėgti nuo agresoriaus

Karas Ukrainoje tęsiasi, Lietuvoje laikinai apsigyvenusių ukrainiečių likimas neaiškus. Todėl jie akylai stebi situaciją gimtoje šalyje ir tikisi sugrįžti į savo namus. Daria Rybalkina, kartu su kitais tautiečiais, gyvena Biržų verslo ir technologijų mokymo centro bendrabutyje. Moteris neslepia, kad sudėtinga po vienu stogu glaustis labai skirtingiems žmonėms. Juk daugelis jų turėjo savo erdvius namus, savo pievelę, savo augintinius, o čia reikia dalintis bendra virtuve, maistu, rūbais... „Kartais tenka pakariauti, bet tai natūralu, žmonių požiūriai skirtingi. Man viskas čia gerai. Tik gaila, kad dėl ligos sunku susirasti darbą. Turėdama laiko talkinu „Caritui“, nes, kai prasidėjo karas, savo šalyje tapau Raudonojo Kryžiaus savanore“,- šypsosi gimtoje šalyje mokytoja dirbusi Daria.

Ji Biržuose – nuo rugsėjo. Gal būtų į Lietuvą atvykusi anksčiau, tačiau niekaip negalėjo išvykti iš savo šalies – buvo okupacijoje. „Kai prasidėjo karas ir mano miestelį užėmė agresorius, buvo labai sudėtinga“,- atvirauja pašnekovė. Daria gyveno Bilovodske – miesto tipo gyvenvietėje Luhansko srities, Starobilsko rajone, Ukrainos rytuose, prie Derkulo kranto, kuriame gyveno 7695 gyventojai. Šią teritoriją vieną pirmųjų užėmė Rusijos kariai.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com