Mergaitė labai norėjo savo lėlei numegzti suknelę...

D. Matusevičienės nuotr.
Aušra Barkauskaitė „Seklyčioje“, šalia baigiamo nerti šaliko.
Beveik visą Aušros Barkauskaitės, gyvenančios Nemunėlio Radviliškyje, laisvalaikį užima rankdarbiai, ypač nėrimas vąšeliu. „Tai – iš močiutės, pradeda pokalbį Aušra. – Kiek aš prisimenu, močiutė visą gyvenimą mezgė. Dar mažą, net neatsimenu kelerių metukų, močiutė (Otilija Timukienė) parodė, kaip nerti kabliuku“. Toks buvo Aušros nėrimo pradžiamokslis, nes mergaitė labai norėjo savo lėlei numegzti suknelę.

Pasiekimas – numegzta pora kojinių

Po to, kai močiutė išmokė Aušrą nerti vąšeliu, sekė darbų pamokėlės mokykloje, kuriose mokytoja mokė siuvinėti.

„Ar patiko siuvinėti? Kai pavykdavo, tai tada patikdavo“, – šmaikštauja Aušra.

Kitas rankdarbių etapas, kai su specialia adata duriama, o kitoje audeklo pusėje susidaro kilpelė, panaši į esančias kilimuose. Tokiu siuvinėjimo būdu mergaitė išsisiuvinėjo sau krepšį. „Mokykloje kojines mezgiau. Vieną porą... bet ir tai – pasiekimas! – Vėl nusijuokia pašnekovė. – Nelabai turėjome laiko mokytis mokykloje, nes namuose laukdavo daugybė darbų“.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/