Kas skatina „senjorus“ šaipytis iš dabarties

Bo­ri­sas Januševičius.
(Pa­bai­ga. Pra­džia "Bir­žie­čių žo­džio" Nr. 6)

Mū­sų kas­die­ny­bės nuo­tru­pos

Be­si­rū­pi­nan­ti mu­mis vals­ty­bė bud­riai ste­bi, ką mes gal­vo­jam ir pa­sa­kom te­le­fo­nu, ką da­rom na­mie, ar ne­rū­kom bal­ko­ne. Ką ge­riam ir val­gom, skai­tom ar žiū­rim te­le­vi­zo­riu­je. Be­veik vi­sur (net ka­pi­nė­se) mus se­ka iš­ma­nin­gie­ji te­le­fo­nai, ste­bė­ji­mo ka­me­ros. Ypa­tin­gai daug jų – mo­kyk­lo­se. Dvi­de­šimt jų įreng­ta net V. Adam­kaus var­do Kau­no gim­na­zi­jo­je.

Mū­sų te­le­fo­ni­niai po­kal­biai už­ra­šo­mi net no­rint gau­ti duo­me­nis apie įsi­sko­li­ni­mą už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas. Kam? Ge­ro­vės ly­gio kar­te­lei pa­kel­ti?

Kas ga­li pa­neig­ti, kad šni­pai na­cio­na­li­nio sau­gu­mo la­bui lan­ko­si ir val­džios mie­ga­muo­siuo­se? Ar pa­me­na­te, gal­būt kan­di­da­to į pa­leis­tu­vius, Sei­mo na­rio K. Pū­ko is­to­ri­ją?

Jai tir­ti ran­ko­ves pa­si­rai­tė net spe­cia­lio­ji Sei­mo ko­mi­si­ja, kons­ti­tu­ci­nis teis­mas.

Nus­ta­ty­ta, kad 2017 me­tų pra­džio­je, ke­lių mė­ne­sių lai­ko­tar­piu, Sei­mo na­rys K. Pū­kas gal­būt (?) sek­sua­liai prie­ka­bia­vo prie ke­tu­rių as­me­nų (gal­būt mo­te­rų – B.J.).

2018 me­tų sau­sį K. Pū­kas iš Sei­mo at­si­sta­ty­di­no. Ma­tyt (ne „gal­būt“) tau­tos tar­nas prie­ka­bia­vo?

Vis­kas bai­gė­si di­de­liu piššš. Teis­mui ne­nus­ta­čius K. Pū­ko veiks­muo­se nu­si­kals­ta­mos vei­kos po­žy­mių, 2019 m. ko­vo 1 d. prie­ka­biau­to­jas (tarp kit­ko, de­šim­ties vai­kų tė­vas) iš­tei­sin­tas. O gai­la. Bu­vo links­ma. Prunkš­tė ne tik sen­jo­rai.

Nu­si­kals­ta­mu­mas

Su nu­si­kals­ta­mu­mu iš­plau­kė­me į tarp­tau­ti­nius van­de­nis. Dėl tarp­tau­ti­nio su­kčia­vi­mo, pi­ni­gų plo­vi­mo, vei­kiant bend­rai su už­sie­nio nu­si­kal­tė­lių gru­pė­mis bei kont­ra­ban­dis­tais, 2019 m. spa­lio ga­le nuo pa­rei­gų nu­ša­li­na­mas dau­giau kaip 20 me­tų Kau­no po­li­ci­jo­je tar­na­vęs jos vir­ši­nin­kas Da­rius Žu­kaus­kas.

Dau­giau­siai šio skan­da­lo duo­me­nų gau­ta iš už­sie­nio ko­le­gų: Pran­cū­zi­jos žan­dar­me­ri­jos, Is­pa­ni­jos vi­daus rei­ka­lų ata­šė, Bel­gi­jos, Da­ni­jos, Vo­kie­ti­jos tei­sė­sau­gos.

Kau­no tei­sė­sau­ga išaiš­ki­no di­de­lę še­šė­li­nę gru­puo­tę. Nu­si­kals­ta­mu bū­du gau­tą tur­tą ji le­ga­li­zuo­da­vo. 2019.11.20, at­li­kus net 21 kra­tą įta­ria­mų­jų na­muo­se ir dar­bo­vie­tė­se, bu­vo ras­ta 1 mln. 30 tūkst. eu­rų gry­nai­siais. Tik pa­grin­di­nio įta­ria­mo­jo na­muo­se Tra­kuo­se ras­ta mi­li­jo­nas eu­rų.

Nu­si­kal­tė­liai ne­le­ga­liai pre­kia­vo tau­riai­siais me­ta­lais, elekt­ro­ni­kos prie­tai­sų ir au­to­mo­bi­lių ka­ta­li­za­to­rių lau­žu. Mi­li­jo­ni­nės su­mos, gau­tos par­da­vus auk­są, si­dab­rą, pla­ti­ną te­kė­jo per di­de­lę da­lį Eu­ro­pos, bū­da­vo ga­be­na­mos į Lie­tu­vą au­to­mo­bi­liuo­se po pa­va­rų svir­ti­mis įreng­to­se slėp­tu­vė­se, ki­to­se slap­ta­vie­tė­se.

Mus bau­gi­na gir­tuok­liau­jan­tys ir smur­tau­jan­tys kai­my­nai

Bend­rau­ti su deg­ra­da­vu­siais vy­rais ven­gia net ku­ni­gai. Kad ne­gau­tų „į akį“. Lyg tos „juo­do­sios ave­lės“ bū­tų ne Baž­ny­čios...

Ta­čiau jos juk tu­ri tei­sę gy­ven­ti ne pa­gal re­li­gi­nius prie­sa­kus, o vals­ty­bės įsta­ty­mus: da­ry­tis abor­tus, nau­do­tis vi­sais įma­no­mais dirb­ti­nio ap­vai­si­ni­mo bū­dais, už­siim­ti sek­su vien dėl ma­lo­nu­mo, o ne dėl pa­li­kuo­nių. Pra­ga­ro jos ne­bi­jo ir el­gia­si kaip joms pa­to­giau – po ke­lių abor­tų jau­no­sios sto­ja prieš al­to­rių su rū­tų vai­ni­kė­liais ant gel­to­nai nu­da­žy­tų ka­sų. Po po­mpas­tiš­kų „šliū­bų“ baž­ny­čio­je „jau­nie­ji“ „ei­na kai­rėn“, smur­tau­ja prieš mo­te­rį. Iš­si­rink­to­jo kumš­čių pa­veik­ta pa­sta­ro­ji skriau­di­kui vis­ką „at­lei­džia“ ir to­liau kant­riai ne­ša sa­vo kry­že­lį.

Jau pri­pra­tom prie pa­ty­čių mo­kyk­lo­se. De­ja, jos jau bel­džia­si ir į li­go­ni­nes.

Po bu­dė­ji­mo Laz­dy­nų li­go­ni­nė­je nu­si­žu­dė čia dir­bęs jau­nas per­spek­ty­vus trau­ma­to­lo­gas. Po įvy­kio aiš­kė­ja, kad di­džio­sio­se ša­lies li­go­ni­nė­se dėl di­de­lių gy­dy­to­jų dar­bo krū­vių, nuo­la­ti­nio spau­di­mo ir psi­cho­lo­gi­nio stre­so bei kai ku­rių vy­res­nių gy­dy­to­jų pa­ty­čių vy­rau­ja chao­sas. Dėl jo ir įvy­ko tra­ge­di­ja.

Bai­min­da­mie­si už­si­trauk­ti li­go­ni­nių va­do­vų rūs­ty­bę, ne­tek­ti dar­bo vie­tos, ga­lų ga­le vy­res­nių­jų ko­le­gų pyk­čio ir pa­nie­kos, me­di­kai ty­li.

Ge­ro­vės vals­ty­bė

Ruoš­da­ma­sis rin­ki­mams G. Nau­sė­da kvie­tė kur­ti ge­ro­vės vals­ty­bę. Lie­tu­vą apė­mu­si ge­ro­vės ma­ni­ja. Kas ta ge­ro­vės vals­ty­bė? Moks­lo gal­vos su­si­mąs­tė...

Pa­sak pro­fe­so­riaus eko­no­mis­to Ro­mo La­zut­kos, tiek pa­ti są­vo­ka, tiek ge­ro­vės vals­ty­bės ti­pai jau se­niai yra pa­kan­ka­mai aiš­kiai api­brėž­ti da­ly­kai. Ži­no­mi net jų mo­de­liai.

Trys pa­grin­di­niai jų yra šie: so­cial­de­mok­ra­ti­nis (vei­kia Šiau­rės ir Skan­di­na­vi­jos ša­ly­se), kon­ser­va­ty­vus-kor­po­ra­ty­vi­nis (Vo­kie­ti­jo­je, Ita­li­jo­je, Bel­gi­jo­je), li­be­ra­lus (ang­lo­sak­siš­ko­se ša­ly­se).

Skir­tin­gų ge­ro­vės vals­ty­bės ti­pų at­si­ra­di­mą le­mia gau­sy­bė są­ly­gų: eko­no­mi­nė rai­da, is­to­ri­nė, geog­ra­fi­nė pa­dė­tis (ša­lys, esan­čios ša­lia pa­žan­ges­nių eko­no­miš­kai ir kul­tū­riš­kai, vys­to­si spar­čiau), ša­lies dy­dis, kul­tū­ri­nės nuo­sta­tos į ne­ly­gy­bę, so­li­da­ru­mą, ly­čių ly­gy­bė, re­li­gi­ja (pro­tes­tan­tiš­kos ša­lys tu­ri dos­nes­nės ge­ro­vės vals­ty­bes). Ypa­tin­gai stip­riai jis su­si­jęs su po­li­ti­kos for­ma­vi­mu ir įgy­ven­di­ni­mu bei šiuo­se pro­ce­suo­se do­mi­nuo­jan­čio­mis po­li­ti­nė­mis jė­go­mis.

Lie­tu­vos so­cia­li­nių ty­ri­mų cent­ro spe­cia­lis­tė J. Ai­du­kai­tė tei­gia, kad kai kur „ge­ro­vės vals­ty­bė ki­lo iš apa­čios: dar­bi­nin­kai rei­ka­la­vo so­cia­li­nių tei­sių ir at­si­ra­do eli­to at­sto­vai, ku­rie su­pra­to so­cia­li­nių tei­sių nau­dą. Ša­ly­se kur il­gą lai­ką vy­ra­vo kai­rių­jų pa­žiū­rų par­ti­jos su­si­kū­rė dos­nios so­cial­de­mok­ra­ti­nės vals­ty­bės.

J. Ai­du­kai­tės nuo­mo­ne, Lie­tu­vo­je trūks­ta vie­nin­go su­ta­ri­mo, kaip tu­rė­tų at­ro­dy­ti ge­ro­vės vals­ty­bė, ko­kias pa­sek­mes vi­suo­me­nei ga­li tu­rė­si skir­tin­gi ge­ro­vės vals­ty­bės mo­de­liai.

Pa­sak Ro­me­rio uni­ver­si­te­to Vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo ins­ti­tu­to pro­fe­so­rius Ar­vy­do Guo­gio Lie­tu­vo­je šiuo me­tu eg­zis­tuo­jan­tis mo­de­lis pa­na­šes­nis į Vo­kie­ti­jos, Pran­cū­zi­jos, Olan­di­jos, Aust­ri­jos mo­de­lius. Bet Lie­tu­va iš So­vie­tų są­jun­gos pa­vel­dė­jo ins­ti­tu­cio­na­li­zuo­tą so­cia­li­nę glo­bą – se­ne­lių na­mus, neį­ga­lių­jų na­mus, vai­kų na­mus, ku­rie da­bar per­tvar­ko­mi. Tai bū­din­ga so­cial­de­mok­ra­ti­niam mo­de­liui. To­dėl Lie­tu­vo­je vei­kia mo­de­lių mi­ši­nys.

Be­je, ei­li­niam Lie­tu­vos pi­lie­čiui šios ge­ro­vės vals­ty­bės ir jos mo­de­lių teo­ri­jos rū­pi ma­žiau­siai. Pra­kal­bus apie ge­ro­vės vals­ty­bę, dau­gu­ma ti­ki­si dis­ku­si­jų ir veiks­mų vals­ty­bės žmo­nių gy­ve­ni­mo ge­ri­ni­mo, dar­naus su­gy­ve­ni­mo, tin­ka­mo dar­bo ir už­dar­bio klau­si­mais. O čia – tik ne­konk­re­čios teo­ri­jos bū­si­moms prieš­rin­ki­mi­nėms kal­boms.

Sen­jo­rai ka­dai­se kaž­ką pa­na­šaus apie švie­sų ry­to­jų jau tu­rė­jo. Tai kra­chu pa­si­bai­gu­si uto­piš­ka, ko­mu­niz­mu va­din­ta ne­są­mo­nė su lo­zun­gu: „Iš kiek­vie­no – pa­gal ga­li­my­bę, kiek­vie­nam – pa­gal po­rei­kius“.

Dar iš­li­ko pri­si­me­nan­čių so­cia­liz­mo „sta­ty­to­jų“ N. Chruš­čio­vo ir L. Brež­ne­vo mar­šus žy­giuo­jant į ko­mu­niz­mo per­ga­lę, „re­ša­juš­či­je“, „op­re­de­lia­juš­či­je“, „za­ver­ša­juš­či­je“ ir ki­to­kias „ pia­ti­let­kas“, en­tu­zias­tin­gus šū­kius „Ura to­va­riš­či !“. Yra iš ko pa­si­šai­py­ti.

Ge­ro­vės ter­mi­ną da­bar val­kio­ja kas ne­tin­gi. Jis jau ta­po tri­jų par­ti­jų ir vie­nos frak­ci­jos pa­va­di­ni­mų da­li­mi. Ge­ro­vė po­li­ti­kams pra­si­dė­jo. O sen­jo­rams be­lie­ka ei­li­nį kar­tą nu­si­šyp­so­ti. Šį kar­tą – liūd­nai. Var­gu ar moks­li­nin­kų pa­mi­nė­ti per­tvar­ky­mai so­cia­li­nės glo­bos sri­ty­je su­teiks jiems džiaugs­mo.

Lai­kas pa­ro­dys kiek ge­ro­vės at­neš ši vi­zi­ja

Sun­ku įsi­vaiz­duo­ti ge­ro­vės ant­plū­dį vals­ty­bė­je, ku­rios žmo­nės šian­dien va­ži­nė­ja nu­si­pirk­ti mais­to pro­duk­tų į Len­ki­ją, Lat­vi­ją, ieš­ko bal­ta­ru­siš­kos ar ru­siš­kos kont­ra­ban­dos ar nu­kai­nuo­tų pre­kių mar­ke­tuo­se.

Gal su­ma­žės mū­suo­se įsi­siū­ba­vęs nai­vo­kas mū­sų po­li­ti­ka­vi­mas ?

Į po­li­ti­ką per­si­sun­kė val­di­nin­kiš­kos ma­nie­ros, ku­rios ne­lei­džia nu­kryp­ti nuo ad­mi­nist­ra­ci­nės kal­bos ir spren­di­mų. Net ir ga­lin­giau­siu pa­sau­lio ly­de­riu ti­tu­luo­ja­mas JAV pre­zi­den­tas ne­ga­li už­tik­rin­ti, kad ga­lios sver­tų sis­te­ma neiš­mes jo pa­siū­ly­mo at­gal, ar ne­sus­tab­dys jo įgy­ven­di­ni­mo.

Žmo­nės pa­siil­gę rea­lios po­li­ti­nės dis­ku­si­jos apie bend­rą sa­vo ge­ro­vę ir bend­rą jos sie­kį. To­kiai po­li­ti­nei dis­ku­si­jai rei­kia ne tik drą­sos, bet ir in­te­lek­to. Ta­čiau tiek Lie­tu­vos, tiek pa­sau­lio po­li­ti­ko­je in­te­lek­tua­lų, aka­de­mi­nio pa­sau­lio at­sto­vų, ta­len­tin­gų me­ni­nin­kų vis ma­žė­ja.

O gal po­li­ti­ka tik žai­di­mas? Gal jo­je taip ir rei­kia – su­si­tai­ky­ti, mė­gau­tis skan­da­lais ir bal­suo­ti už ma­žiau­siai blo­gus. Gal­būt. Ta­da, kam tos vi­zi­jos?

Na, bet ji at­si­ra­do. Tad gau­džiant fan­fa­roms - pir­myn

Ste­bė­ti, kaip ge­ro­vė aud­rin­gai įsi­verš į mū­sų gy­ve­ni­mą, jau pra­dė­ta ruoš­tis. Gruo­džio 21 te­le­vi­zi­ja pra­ne­šė, kad žmo­nių lai­min­gu­mo au­gi­mo ste­bė­ji­mui Vil­niu­je, Ka­ted­ros aikš­tė­je, jau su­mon­tuo­tos pir­mo­sios ka­me­ros. Praė­jęs pro jas su­si­rau­kęs dė­dė tur­būt bu­vo ne­lai­min­gas.

Ar pa­vyks ge­ro­vės vals­ty­bę su­kur­ti tau­tai su šian­die­ni­niu iš­si­la­vi­ni­mu?

Jau bu­vo ra­šy­ta, kad Eko­no­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­jos (EB­PO) ty­ri­mo re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad Lie­tu­vos 15-me­čiai vai­kai pa­gal skai­ty­mo ge­bė­ji­mą, kar­tu su Lat­vi­ja, Ru­si­ja, Bal­ta­ru­si­ja, Ita­li­ja ir dar tri­mis ša­li­mis da­li­ja­si 29-36 vie­to­mis (79 tir­tų pa­sau­lio ša­lių tar­pe). Tuo tar­pu len­kų ir es­tų vai­kai – pir­ma­me de­šim­tu­ke.

Lie­tu­viu­kai do­rai ne­mo­ka ne­tgi dau­gy­bos len­te­lės, ne­su­ge­ba ap­skai­čiuo­ti pro­cen­tų.

Įta­ri­mą ke­lia pub­li­ka­ci­jos apie at­ža­lų moks­li­ni­mą na­muo­se. Sup­ran­ta­mą, - už tė­vų pi­ni­gus. Tuo me­tu neį­ga­lie­ji mo­ko­si kar­tu su vi­sais.

Ir kaip mums, sen­jo­rams, ne­si­rai­čio­ti iš juo­ko su­ži­no­jus, kad sto­jant į aukš­tą­ją mo­kyk­lą šian­dien pa­kan­ka 4 ba­lų. Pa­gal mū­sų mo­ky­mo­si lai­kų pen­kia­ba­lę ver­ti­ni­mo sis­te­mą mums tam bū­tų pa­ka­kę „dvoi­kės“ ?

Tru­pi­niai pa­bai­gai

Ava­ri­nė­je pa­dė­ty­je at­si­dū­ręs Pi­lies kal­nas to­liau ne­griū­na. Va­lio!

Ar dar pa­me­na­te, sen­jo­rai, jau­nys­tė­je skai­ty­tą N. Go­go­lio "Pa­sa­ko­ji­mas apie tai, kaip Iva­nas Iva­no­vi­čius su­si­vai­di­jo su Iva­nu Ni­ki­fo­ro­vi­čiu­mi" ? Lie­tu­viš­kas va­rian­tas bu­vo pa­kar­to­tas R. Kar­baus­kio ir V. Prans­kie­čio su­si­vai­di­ji­mo me­tu. Tai ža­da links­my­bių nau­jo Sei­mo rin­ki­muo­se.

TV ro­dė, kaip Vil­niu­je iš dar­že­lio iš­ne­ša­mas pa­vog­tas mais­tas.

Lie­tu­viš­kos ka­riuo­me­nės ga­ly­bės de­monst­ra­vi­mas kiek glu­mi­na. Ar iš­gąs­din­si­me sa­vo prie­šus nuo­lat ro­dy­da­mi po lau­kus bė­gi­nė­jan­čias pa­ne­les ir ve­ži­mė­liuo­se sun­kiai ju­dan­čius neį­ga­liuo­sius? Pa­mir­šo Lie­tu­va, kaip at­ro­do ka­ras. Ir tai ge­rai.

Pas­ken­dę ru­ti­no­je vis dau­giau žmo­nių ven­gia gar­siai kal­bė­ti apie di­džią­ją po­li­ti­ką, Lie­tu­vos san­ty­kius su Ru­si­ja, ES su JAV, ka­rą Uk­rai­no­je.

Lie­tu­va sa­ve lai­ko vie­na iš ne­dau­ge­lio li­ku­sių ver­ty­bių gy­ni­mo bas­tio­nų Bal­ta­ru­si­jos klau­si­mu.

Tam tik­ru „smū­giu su maz­go­te“ jai ta­po JAV pre­zi­den­to D. Trum­po pa­ta­rė­jo na­cio­na­li­nio sau­gu­mo klau­si­mais J. Bol­to­no su­si­ti­ki­mas su Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tu A. Lu­ka­šen­ka. Mins­ke TAI bu­vo aukš­čiau­sio ran­go JAV pa­rei­gū­no vi­zi­tas Bal­ta­ru­si­jo­je per du de­šimt­me­čius. Apie Ast­ra­vą ne­prasp­rū­do nė žo­de­lis.

Mo­kes­čiai, al­gos, kai­nos, pra­mo­gos, žvaigž­džių jung­tu­vės ir sky­ry­bos, vir­tu­vės še­dev­rai, net „Diu­rex“ pre­zer­va­ty­vų rek­la­ma – štai te­mos, ku­rių tu­ri pa­kak­ti pa­pras­tam pi­lie­čiui.

Sta­li­no lai­kais, trans­liuo­jant „Ame­ri­kos Bal­są“ ar ki­tas iš Va­ka­rų trans­liuo­ja­mas lie­tu­viš­kas ra­di­jo lai­das, ra­di­jo apa­ra­tuo­se daž­nai pa­si­girs­da­vo ži­nias už­go­žian­tys tarš­ke­siai. Šie truk­džiai mus links­mi­no: ma­tai, kaip Sta­li­nas bi­jo Va­ka­rų. Tarš­ke­siai jau to­li­mo­je praei­ty­je. Mums ne­drau­giš­kų vals­ty­bių TV sto­tys pa­pras­čiau­siai iš­jun­gia­mos.

1947 me­tais Kau­no suau­gu­sių­jų gim­na­zi­jo­je vo­kie­čių kal­bos ma­ne mo­ki­no la­bai pra­stai lie­tu­viš­kai kal­ban­ti ir tuo daž­nai mo­ki­nius pra­juo­kin­da­vu­si se­nu­tė E. Pa­rad­nie­nė. Už­duo­da­ma na­muo­se per­skai­ty­ti ir iš­vers­ti va­do­vė­ly­je pa­tei­kia­mus teks­tus, ne­ži­no­mų žo­džių su­ra­di­mui ji re­ko­men­duo­da­vo „pa­žiū­rė­ti į kny­gos už­pa­ka­lį“, t.y., į va­do­vė­lio ga­le tal­pin­tą žo­dy­nė­lį.

Ir taip, kiek pa­si­šai­py­da­mi mes per­žvel­gė­me pra­bė­gu­sių me­tų „už­pa­ka­ly­je“ li­ku­sius įdo­mes­nius per­nykš­čius įvy­kius.

Pa­si­bai­gus šven­ti­niam šur­mu­liui, da­ro­si nuo­bo­do­ka. „Mal­tos“ or­di­nas sriu­bos vi­ri­mui kon­cer­tų ne­be­ren­gia. Ren­ka­me pi­ni­gus Uk­rai­nos pa­ra­mai. Lau­kia­me rin­ki­mi­nio šou.

Te­pa­de­da mums de­vy­nių šiuo me­tu Lie­tu­vo­je vei­kian­čių tra­di­ci­nių re­li­gi­jų ir pen­kias­de­šim­ties ki­to­kių re­li­gi­nių bend­ruo­me­nių die­vai.