
Naujausios
Popiežius Pranciškus Lietuvoje
Atvykusį pontifiką pasitiko prezidentė D. Grybauskaitė, buvęs Lietuvos vadovas Valdas Adamkus, buvęs Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, premjeras Saulius Skvernelis, ambasadorius prie Šventojo Sosto Petras Zapolskas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
Virš 200 žmonių atvyko iš 14 skirtingų katalikiškų Kauno, Vilniaus, Marijampolės, Kretingos, Panevėžio ir kitų Lietuvos mokyklų.
Pavienių vilniečių sveikinamas, aplinkiniu keliu popiežius atvyko į S. Daukanto aikštę.
Mačiusiems gausius eismo apribojimus ir perspėjimus, susidarė įspūdis, kad į Lietuvą atvyksta ne meilę, pakantumą ir gėrį pasaulyje skleidžiantis žmogus, o rengiamasi didžiulio masto karinėms pratyboms.
Pasaulinė žiniasklaida pastebėjo, kad šis popiežiaus vizitas į Lietuvą, vis dėlto jau mažiau reikšmingas ir prasmingas nei prieš 25 metų buvusi Jono Pauliaus II viešnagė. Lietuva anuomet buvo maža šalis, pradėjusi didžiulės komunistinės imperijos griūtį?
Sunku įvertinti kiek šventumo įnešė pirmasis Apaštališkojo Sosto valdovo vizitas. Nuo anuomet siautėjusio banditizmo ir pramonės griūties jis neišgelbėjo.
Neseniai susitikęs su krikščioniško pasaulio lyderiais Popiežius Pranciškus užsiminė apie galimas kunigų celibato išimtis. Mat Ramiojo vandenyno salose kunigų trūkumas tapo problema. Išimtis iš taisyklės gali tapti taisykle. Girdėjau, kad šiandien reikiamo klierikų skaičiaus nesurenka ir Kauno kunigų seminarija.
2019 m. spalio 5 d., šeštadienį Vatikane Šv. Petro bazilikoje vykusios konsistorijos metu, Kauno arkivyskupui emeritui Sigitui Tamkevičiui buvo suteiktas kardinolo titulas.
Didėjanti įtampa pasaulio žmonių tarpusavio santykiuose, atrodo, iš kantrybės išvedė ir popiežių Pranciškų. Naujų metų išvakarėse Vatikane, Šv. Petro aikštėje vienai į jo ranką įsikibusiai moteriai jis suirzęs pliaukštelėjo per jos ranką. Vaizdo įrašas akimirksniu apskriejo visą pasaulį. Kitą rytą popiežius viešai jos atsiprašė.
Kad žydėtų vienybė trūksta ir šviesos, ir tiesos, ir meilės
Nuo senų laikų mūsuose įsigalėjo „lietuvių kaip amžinų istorijos aukų“ tapatybės modelis. Mus tramdė ir naikino ateiviai su kryžiumi rankose.
Bet mes buvom ir skriaudikai. Kartais net gana žiaurūs.
Paradoksalu, bet pasaulis apie mus sužinojo tik po to, kai nužudėm bandžiusį Rytų Europoje skleisti krikščionybę, katalikų vyskupą, misionierių ir kankinį Šv. Brunoną. Žiaurumu nenusileido Mindaugas. Sunku pasakyti už kokius „nuopelnus“ Vytauto Didžiojo vienas iš proanūkių buvo pavadintas Jonu IV Žiauriuoju (turbūt Ivan IV Groznyj 1547–1584).
1950 m. vasarą keturi Kauno Politechnikos Instituto studentai, jų tarpe ir būsimasis Lietuvos valstybinės rajoninės elektrinės (Elektrėnuose) vyriausias inžinierius, biržietis Algis Viktoras Mekas, gamybinę praktikų atliko Ukrainoje: Koršunės – Ševčenkos rajono Stebliovo gyvenvietėje. Apgyvendinti bendrabutyje studentai iš Lietuvos susidraugavo su vietiniais gyventojais. Kad išvengti konfliktų su vietiniais ukrainiečiais, jiems buvo patarta savo tautybės neviešinti. Mat į lietuvius čia žiūrima skersakiuojant - kaip į kadaise buvusius skriaudėjus. Tai vietiniams primena šio krašto apylinkėse iki šiol išlikusios ukrainiečių masinio laidojimo vietos.
Gal todėl apgaulė, melas, šmeižtai, smurtas, sukčiavimas, patyčios, priekabiavimas ir kitos blogybės šiandien tapo dažni mūsų gyvenimo palydovai. Žmonės užsidaro savyje. Miestuose kaimyną prisimenam tik tuomet kai sprogę pas jį vamzdžiai užlieja mūsų butus.
Sąjūdžio metais žmonės grįžtančią tiesą gėrė kaip vandenį. Šiandien jie nugrimzdę rezignacijoje ir, dažnai – neviltyje.
Daugiau kaip du dešimtmečius už spygliuotų vielų praleidęs gulago kalinys, kunigas A. Svarinskas kadaise sakė, kad tarybiniais laikais: „... visi laukė geresnių laikų, kad galėtų pradėti kovoti. O dabar, kai tie geresni laikai atėjo, pasirodė, kad nebemokam nei kovoti, nei dirbti...“
Belieka guostis, kad užsisklendimas savyje ir susvetimėjimas didėja ir kitose šalyse. Štai spalio mėn. Švedijos žiniasklaida pranešė, kad Stokholme policija viename name rado prieš trejus metus savo bute mirusį garbaus amžiaus vyrą. Virtuvėje grojo radijas, degė šviesa. Šaldytuve rasta maisto, kurio vartojimo galiojimo laikas baigėsi prieš tris metus. Kad pastebėti dingusį kaimyną prireikė net trejų metų.
Ir vis tik perdeda tie, kurie teigia, kad mūsų gyvenime trūksta meilės ir gailestingumo.
Prisiminkime kiek ašarų buvo nušluostyta laidojant pasienio Pagėgių rinktinės šunį Ramzį. Urna su jo palaikais buvo pagerbta trimis salvėmis ir pastatyta rinktinės muziejaus stende, šalia visų Ramzio pasiekimų. Paminklui surinkta virš 3000 eurų.
Vis daugėja gyvūnų kapinių ir jose per Vėlines daugėjančių gedinčiųjų skaičius. Neseniai radijas smerkė kailinių žvėrelių auginimą! Ar neima, senjore, juokas? Apie meilę žmogui – truputį toliau.
Vienytis nepadeda net nelaimės
2019 m. spalio 16 d. naktį Alytuje užsiliepsnojo padangų perdirbimo gamykla „Ekologistika“ Gaisras užgesintas tik po 10 dienų.
Opozicijai atsirado proga „suvalgyti“ Vidaus reikalų ministrę Ritą Tamašunienę. Ir ji pasiraitojo rankas.
„Ekologinė nelaimė Alytuje akivaizdžiai parodė, kad Vyriausybė visiškai neužtikrina savo šalies piliečių saugumo nelaimių atveju, nesugeba suteikti bet kokios realios pagalbos, atvykę katastrofos šeštą dieną...“ - pradėjo puolimą opozicija.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė apkaltinta negebėjimu koordinuoti ir organizuoti sprendimų ekstremalios situacijos. Pasirodė žaibiškai parengta peticija raginanti ministrę trauktis iš pareigų. Ne be Vilniaus kolegų pagalbos, trečiadienio vidudienį šią peticiją jau buvo pasirašę apie 27 tūkst. žmonių.
Ministrė atsakomybės nesikratė, bet iš pareigų nepasitraukė. Ji teigė, kad ekstremalioms situacijoms nepasiruošusios visos Savivaldybės. Ir tai – daugiametė problema. Panašus gaisras jau siautėjo Trakuose. Zarasiškiai patvirtino, kad bet kuriuo metu gali užsiliepsnoti jų saugomos padangos.
„ Noriu pasakyti, kad šitoje situacijoje, po dviejų mėnesiu darbo ministre, aš esu labiausiai apie civilinę saugą informuotas žmogus“ – teigė ji.
Ministrė tvirtino priemonėmis aprūpinusi ugniagesius, kai jie to prašė. Ir oficiali informacija buvo teikiama.
Pabandykime prisiminti reakciją užsiplieskus gaisrui.
Pagal priešgaisrinės apsaugos departamento vestą įvykių chronologiją, pranešimas apie gaisrą objekte gautas spalio 16 d. 02:57 val. Beveik po dviejų valandų vietoje jau dirbo 9 automobilinės cisternos, 3 automobilinės kopėčios, 1 žarnų automobilis, 1 vandens transporto automobilis, 1 kvėpavimo organų apsaugos aparatų automobilis, 1 putokšlio automobilinė cisterna. 07:45 val. gaisrą gesina apie 50 ugniagesių iš Alytaus, Druskininkų, Lazdijų, Kauno, Marijampolės, Prienų, Varėnos. 11:15 val. siunčiamos papildomos pajėgos iš Elektrėnų ir Šiaulių.
Kad būtų užtikrintas vandens tiekimas gaisro gesinimui, „Dzūkijos vandenys“ vandentiekio sistemoje maksimaliai pakėlė spaudimą. Alytaus miesto savivaldybė ugniagesiams gelbėtojams teikė maistą, geriamą vandenį, biotualetus.
Kiek vėliau sušauktas Alytaus miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos (SESK) posėdis nutarė evakuoti dalį žmonių.
Argi tai ne operatyvu? Tačiau kažkam parūpo vieta prie lovio. Laimei, gaisrą pavyko užgesinti. Nutilo ir audringi kaltinimai ministrei.
Liko klausimas – kur įvyks sekanti nelaimė? Ilgai laukti neteko. Klaipėdoje aptiktas slaptas nelegalus vamzdis kuriuo gamybos teršalai eilę metų tekėjo į marias ir jūrą.
Atsibudo visi: aplinkos ministras, premjeras, ekologiškųjų valstiečių galva R. Karbauskis. Po šio protu sunkiai suvokiamo įvykio premjeras sumanė ištirti visas įmones, kurios gali panašiai teršti aplinką ar kelti kitokią ekologinę grėsmę. Bet tai kita tema.
„10 dienų laukiau, kada galėsiu jums pasakyti – viskas, gaisras tikrai užgesintas. .. Vyrai iš laimės dainuoja. O aš ant borto sėdžiu. Diena lyg ir švęsti, džiaugtis. Bet kai pagalvoji, koks brudas mūsų plaučiuose dabar, kokias daržoves iš kiemo valgysim... tik vaikus ir žmoną stipriau apkabinti norisi“, – po gaisro feisbuke rašė Alytaus miesto meras, socialdemokratas Nerijus Cesiulis.
Jo adresu internete pasipylė gaisro gesinimo eigą stebėjusių alytiškių ir visos Lietuvos žmonių padėkos žodžiai: „ ...Tegu Dievas saugo Jus, Jūsų šeimą ir visus dirbusius šį sunkų darbą...“.
„ ... Akyse ašaros, ne dėl dūmų, ne dėl kažkokių KD. O iš begalinio susižavėjimo, dėkingumo, pasididžiavimo, pagarbos. Geri žmonės neišnyko su dinozaurais. Tikiu, kad viskas bus gerai, nes turi būti gerai. AČIŪ!!!“.
Palydint 2019 metus atkakliam, nesikračiusiam atsakomybės, neskaičiavusiam darbo valandų bendruomenės lyderiui Alytaus merui Nerijui Cesiuliui buvo įteikta LRT „Metų populiariausio“ apdovanojimo statulėlė.
Tęsinys kitame laikraščio numeryje.