Kas skatina „senjorus“ šaipytis iš dabarties

Bo­ri­sas Januševičius.

Po­pie­žius Pran­ciš­kus Lie­tu­vo­je

At­vy­ku­sį po­nti­fi­ką pa­si­ti­ko pre­zi­den­tė D. Gry­baus­kai­tė, bu­vęs Lie­tu­vos va­do­vas Val­das Adam­kus, bu­vęs Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos - At­ku­ria­mo­jo Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Lands­ber­gis, už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Li­nas Lin­ke­vi­čius, prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis, am­ba­sa­do­rius prie Šven­to­jo Sos­to Pet­ras Za­pols­kas, Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pas met­ro­po­li­tas Gin­ta­ras Gru­šas.

Virš 200 žmo­nių at­vy­ko iš 14 skir­tin­gų ka­ta­li­kiš­kų Kau­no, Vil­niaus, Ma­ri­jam­po­lės, Kre­tin­gos, Pa­ne­vė­žio ir ki­tų Lie­tu­vos mo­kyk­lų.

Pa­vie­nių vil­nie­čių svei­ki­na­mas, ap­lin­ki­niu ke­liu po­pie­žius at­vy­ko į S. Dau­kan­to aikš­tę.

Ma­čiu­siems gau­sius eis­mo ap­ri­bo­ji­mus ir per­spė­ji­mus, su­si­da­rė įspū­dis, kad į Lie­tu­vą at­vyks­ta ne mei­lę, pa­kan­tu­mą ir gė­rį pa­sau­ly­je sklei­džian­tis žmo­gus, o ren­gia­ma­si di­džiu­lio mas­to ka­ri­nėms pra­ty­boms.

Pa­sau­li­nė ži­niask­lai­da pa­ste­bė­jo, kad šis po­pie­žiaus vi­zi­tas į Lie­tu­vą, vis dėl­to jau ma­žiau reikš­min­gas ir pra­smin­gas nei prieš 25 me­tų bu­vu­si Jo­no Pau­liaus II vieš­na­gė. Lie­tu­va anuo­met bu­vo ma­ža ša­lis, pra­dė­ju­si di­džiu­lės ko­mu­nis­ti­nės im­pe­ri­jos griū­tį?

Sun­ku įver­tin­ti kiek šven­tu­mo įne­šė pir­ma­sis Apaš­ta­liš­ko­jo Sos­to val­do­vo vi­zi­tas. Nuo anuo­met siau­tė­ju­sio ban­di­tiz­mo ir pra­mo­nės griū­ties jis neiš­gel­bė­jo.

Ne­se­niai su­si­ti­kęs su krikš­čio­niš­ko pa­sau­lio ly­de­riais Po­pie­žius Pran­ciš­kus už­si­mi­nė apie ga­li­mas ku­ni­gų ce­li­ba­to išim­tis. Mat Ra­mio­jo van­de­ny­no sa­lo­se ku­ni­gų trū­ku­mas ta­po pro­ble­ma. Išim­tis iš tai­syk­lės ga­li tap­ti tai­syk­le. Gir­dė­jau, kad šian­dien rei­kia­mo klie­ri­kų skai­čiaus ne­su­ren­ka ir Kau­no ku­ni­gų se­mi­na­ri­ja.

2019 m. spa­lio 5 d., šeš­ta­die­nį Va­ti­ka­ne Šv. Pet­ro ba­zi­li­ko­je vy­ku­sios kon­sis­to­ri­jos me­tu, Kau­no ar­ki­vys­ku­pui eme­ri­tui Si­gi­tui Tam­ke­vi­čiui bu­vo su­teik­tas kar­di­no­lo ti­tu­las.

Di­dė­jan­ti įtam­pa pa­sau­lio žmo­nių tar­pu­sa­vio san­ty­kiuo­se, at­ro­do, iš kant­ry­bės iš­ve­dė ir po­pie­žių Pran­ciš­kų. Nau­jų me­tų iš­va­ka­rė­se Va­ti­ka­ne, Šv. Pet­ro aikš­tė­je vie­nai į jo ran­ką įsi­ki­bu­siai mo­te­riai jis suir­zęs pliaukš­te­lė­jo per jos ran­ką. Vaiz­do įra­šas aki­mirks­niu ap­skrie­jo vi­są pa­sau­lį. Ki­tą ry­tą po­pie­žius vie­šai jos at­si­pra­šė.

Kad žy­dė­tų vie­ny­bė trūks­ta ir švie­sos, ir tie­sos, ir mei­lės

Nuo se­nų lai­kų mū­suo­se įsi­ga­lė­jo „lie­tu­vių kaip am­ži­nų is­to­ri­jos au­kų“ ta­pa­ty­bės mo­de­lis. Mus tram­dė ir nai­ki­no atei­viai su kry­žiu­mi ran­ko­se.

Bet mes bu­vom ir skriau­di­kai. Kar­tais net ga­na žiau­rūs.

Pa­ra­dok­sa­lu, bet pa­sau­lis apie mus su­ži­no­jo tik po to, kai nu­žu­dėm ban­džiu­sį Ry­tų Eu­ro­po­je skleis­ti krikš­čio­ny­bę, ka­ta­li­kų vys­ku­pą, mi­sio­nie­rių ir kan­ki­nį Šv. Bru­no­ną. Žiau­ru­mu ne­nu­si­lei­do Min­dau­gas. Sun­ku pa­sa­ky­ti už ko­kius „nuo­pel­nus“ Vy­tau­to Di­džio­jo vie­nas iš proa­nū­kių bu­vo pa­va­din­tas Jo­nu IV Žiau­riuo­ju (tur­būt Ivan IV Groz­nyj 1547–1584).

1950 m. va­sa­rą ke­tu­ri Kau­no Po­li­tech­ni­kos Ins­ti­tu­to stu­den­tai, jų tar­pe ir bū­si­ma­sis Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės ra­jo­ni­nės elekt­ri­nės (Elekt­rė­nuo­se) vy­riau­sias in­ži­nie­rius, bir­žie­tis Al­gis Vik­to­ras Me­kas, ga­my­bi­nę pra­kti­kų at­li­ko Uk­rai­no­je: Kor­šu­nės – Šev­čen­kos ra­jo­no Steb­lio­vo gy­ven­vie­tė­je. Ap­gy­ven­din­ti bend­ra­bu­ty­je stu­den­tai iš Lie­tu­vos su­si­drau­ga­vo su vie­ti­niais gy­ven­to­jais. Kad iš­veng­ti konf­lik­tų su vie­ti­niais uk­rai­nie­čiais, jiems bu­vo pa­tar­ta sa­vo tau­ty­bės ne­vie­šin­ti. Mat į lie­tu­vius čia žiū­ri­ma sker­sa­kiuo­jant - kaip į ka­dai­se bu­vu­sius skriau­dė­jus. Tai vie­ti­niams pri­me­na šio kraš­to apy­lin­kė­se iki šiol iš­li­ku­sios uk­rai­nie­čių ma­si­nio lai­do­ji­mo vie­tos.

Gal to­dėl ap­gau­lė, me­las, šmeiž­tai, smur­tas, su­kčia­vi­mas, pa­ty­čios, prie­ka­bia­vi­mas ir ki­tos blo­gy­bės šian­dien ta­po daž­ni mū­sų gy­ve­ni­mo pa­ly­do­vai. Žmo­nės už­si­da­ro sa­vy­je. Mies­tuo­se kai­my­ną pri­si­me­nam tik tuo­met kai spro­gę pas jį vamz­džiai už­lie­ja mū­sų bu­tus.

Są­jū­džio me­tais žmo­nės grįž­tan­čią tie­są gė­rė kaip van­de­nį. Šian­dien jie nu­grimz­dę re­zig­na­ci­jo­je ir, daž­nai – ne­vil­ty­je.

Dau­giau kaip du de­šimt­me­čius už spyg­liuo­tų vie­lų pra­lei­dęs gu­la­go ka­li­nys, ku­ni­gas A. Sva­rins­kas ka­dai­se sa­kė, kad ta­ry­bi­niais lai­kais: „... vi­si lau­kė ge­res­nių lai­kų, kad ga­lė­tų pra­dė­ti ko­vo­ti. O da­bar, kai tie ge­res­ni lai­kai atė­jo, pa­si­ro­dė, kad ne­be­mo­kam nei ko­vo­ti, nei dirb­ti...“

Be­lie­ka guos­tis, kad už­si­sklen­di­mas sa­vy­je ir su­sve­ti­mė­ji­mas di­dė­ja ir ki­to­se ša­ly­se. Štai spa­lio mėn. Šve­di­jos ži­niask­lai­da pra­ne­šė, kad Stok­hol­me po­li­ci­ja vie­na­me na­me ra­do prieš tre­jus me­tus sa­vo bu­te mi­ru­sį gar­baus am­žiaus vy­rą. Vir­tu­vė­je gro­jo ra­di­jas, de­gė švie­sa. Šal­dy­tu­ve ras­ta mais­to, ku­rio var­to­ji­mo ga­lio­ji­mo lai­kas bai­gė­si prieš tris me­tus. Kad pa­ste­bė­ti din­gu­sį kai­my­ną pri­rei­kė net tre­jų me­tų.

Ir vis tik per­de­da tie, ku­rie tei­gia, kad mū­sų gy­ve­ni­me trūks­ta mei­lės ir gai­les­tin­gu­mo.

Pri­si­min­ki­me kiek aša­rų bu­vo nu­šluos­ty­ta lai­do­jant pa­sie­nio Pa­gė­gių rink­ti­nės šu­nį Ram­zį. Ur­na su jo pa­lai­kais bu­vo pa­gerb­ta tri­mis sal­vė­mis ir pa­sta­ty­ta rink­ti­nės mu­zie­jaus sten­de, ša­lia vi­sų Ram­zio pa­sie­ki­mų. Pa­mink­lui su­rink­ta virš 3000 eu­rų.

Vis dau­gė­ja gy­vū­nų ka­pi­nių ir jo­se per Vė­li­nes dau­gė­jan­čių ge­din­čių­jų skai­čius. Ne­se­niai ra­di­jas smer­kė kai­li­nių žvė­re­lių au­gi­ni­mą! Ar nei­ma, sen­jo­re, juo­kas? Apie mei­lę žmo­gui – tru­pu­tį to­liau.

Vie­ny­tis ne­pa­de­da net ne­lai­mės

2019 m. spa­lio 16 d. nak­tį Aly­tu­je už­si­lieps­no­jo pa­dan­gų per­dir­bi­mo ga­myk­la „Eko­lo­gis­ti­ka“ Gais­ras už­ge­sin­tas tik po 10 die­nų.

Opo­zi­ci­jai at­si­ra­do pro­ga „su­val­gy­ti“ Vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rę Ri­tą Ta­ma­šu­nie­nę. Ir ji pa­si­rai­to­jo ran­kas.

„Eko­lo­gi­nė ne­lai­mė Aly­tu­je aki­vaiz­džiai pa­ro­dė, kad Vy­riau­sy­bė vi­siš­kai neuž­tik­ri­na sa­vo ša­lies pi­lie­čių sau­gu­mo ne­lai­mių at­ve­ju, ne­su­ge­ba su­teik­ti bet ko­kios rea­lios pa­gal­bos, at­vy­kę ka­tast­ro­fos šeš­tą die­ną...“ - pra­dė­jo puo­li­mą opo­zi­ci­ja.

Vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rė Ri­ta Ta­ma­šu­nie­nė ap­kal­tin­ta ne­ge­bė­ji­mu koor­di­nuo­ti ir or­ga­ni­zuo­ti spren­di­mų ekst­re­ma­lios si­tua­ci­jos. Pa­si­ro­dė žai­biš­kai pa­reng­ta pe­ti­ci­ja ra­gi­nan­ti mi­nist­rę trauk­tis iš pa­rei­gų. Ne be Vil­niaus ko­le­gų pa­gal­bos, tre­čia­die­nio vi­du­die­nį šią pe­ti­ci­ją jau bu­vo pa­si­ra­šę apie 27 tūkst. žmo­nių.

Mi­nist­rė at­sa­ko­my­bės ne­si­kra­tė, bet iš pa­rei­gų ne­pa­sit­rau­kė. Ji tei­gė, kad ekst­re­ma­lioms si­tua­ci­joms ne­pa­si­ruo­šu­sios vi­sos Sa­vi­val­dy­bės. Ir tai – dau­gia­me­tė pro­ble­ma. Pa­na­šus gais­ras jau siau­tė­jo Tra­kuo­se. Za­ra­siš­kiai pa­tvir­ti­no, kad bet ku­riuo me­tu ga­li už­si­lieps­no­ti jų sau­go­mos pa­dan­gos.

„ No­riu pa­sa­ky­ti, kad ši­to­je si­tua­ci­jo­je, po dvie­jų mė­ne­siu dar­bo mi­nist­re, aš esu la­biau­siai apie ci­vi­li­nę sau­gą in­for­muo­tas žmo­gus“ – tei­gė ji.

Mi­nist­rė tvir­ti­no prie­mo­nė­mis ap­rū­pi­nu­si ug­nia­ge­sius, kai jie to pra­šė. Ir ofi­cia­li in­for­ma­ci­ja bu­vo tei­kia­ma.

Pa­ban­dy­ki­me pri­si­min­ti reak­ci­ją už­si­plies­kus gais­rui.

Pa­gal prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos de­par­ta­men­to ves­tą įvy­kių chro­no­lo­gi­ją, pra­ne­ši­mas apie gais­rą ob­jek­te gau­tas spa­lio 16 d. 02:57 val. Be­veik po dvie­jų va­lan­dų vie­to­je jau dir­bo 9 au­to­mo­bi­li­nės cis­ter­nos, 3 au­to­mo­bi­li­nės ko­pė­čios, 1 žar­nų au­to­mo­bi­lis, 1 van­dens trans­por­to au­to­mo­bi­lis, 1 kvė­pa­vi­mo or­ga­nų ap­sau­gos apa­ra­tų au­to­mo­bi­lis, 1 pu­tokš­lio au­to­mo­bi­li­nė cis­ter­na. 07:45 val. gais­rą ge­si­na apie 50 ug­nia­ge­sių iš Aly­taus, Drus­ki­nin­kų, Laz­di­jų, Kau­no, Ma­ri­jam­po­lės, Prie­nų, Va­rė­nos. 11:15 val. siun­čia­mos pa­pil­do­mos pa­jė­gos iš Elekt­rė­nų ir Šiau­lių.

Kad bū­tų už­tik­rin­tas van­dens tie­ki­mas gais­ro ge­si­ni­mui, „Dzū­ki­jos van­de­nys“ van­den­tie­kio sis­te­mo­je mak­si­ma­liai pa­kė­lė spau­di­mą. Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė ug­nia­ge­siams gel­bė­to­jams tei­kė mais­tą, ge­ria­mą van­de­nį, bio­tua­le­tus.

Kiek vė­liau su­šauk­tas Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės Ekst­re­ma­lių si­tua­ci­jų ko­mi­si­jos (SESK) po­sė­dis nu­ta­rė eva­kuo­ti da­lį žmo­nių.

Ar­gi tai ne ope­ra­ty­vu? Ta­čiau kaž­kam pa­rū­po vie­ta prie lo­vio. Lai­mei, gais­rą pa­vy­ko už­ge­sin­ti. Nu­ti­lo ir aud­rin­gi kal­ti­ni­mai mi­nist­rei.

Li­ko klau­si­mas – kur įvyks se­kan­ti ne­lai­mė? Il­gai lauk­ti ne­te­ko. Klai­pė­do­je ap­tik­tas slap­tas ne­le­ga­lus vamz­dis ku­riuo ga­my­bos ter­ša­lai ei­lę me­tų te­kė­jo į ma­rias ir jū­rą.

At­si­bu­do vi­si: ap­lin­kos mi­nist­ras, prem­je­ras, eko­lo­giš­kų­jų vals­tie­čių gal­va R. Kar­baus­kis. Po šio pro­tu sun­kiai su­vo­kia­mo įvy­kio prem­je­ras su­ma­nė iš­tir­ti vi­sas įmo­nes, ku­rios ga­li pa­na­šiai terš­ti ap­lin­ką ar kel­ti ki­to­kią eko­lo­gi­nę grės­mę. Bet tai ki­ta te­ma.

„10 die­nų lau­kiau, ka­da ga­lė­siu jums pa­sa­ky­ti – vis­kas, gais­ras tik­rai už­ge­sin­tas. .. Vy­rai iš lai­mės dai­nuo­ja. O aš ant bor­to sė­džiu. Die­na lyg ir švęs­ti, džiaug­tis. Bet kai pa­gal­vo­ji, koks bru­das mū­sų plau­čiuo­se da­bar, ko­kias dar­žo­ves iš kie­mo val­gy­sim... tik vai­kus ir žmo­ną stip­riau ap­ka­bin­ti no­ri­si“, – po gais­ro feis­bu­ke ra­šė Aly­taus mies­to me­ras, so­cial­de­mok­ra­tas Ne­ri­jus Ce­siu­lis.

Jo ad­re­su in­ter­ne­te pa­si­py­lė gais­ro ge­si­ni­mo ei­gą ste­bė­ju­sių aly­tiš­kių ir vi­sos Lie­tu­vos žmo­nių pa­dė­kos žo­džiai: „ ...Te­gu Die­vas sau­go Jus, Jū­sų šei­mą ir vi­sus dir­bu­sius šį sun­kų dar­bą...“.

„ ... Aky­se aša­ros, ne dėl dū­mų, ne dėl kaž­ko­kių KD. O iš be­ga­li­nio su­si­ža­vė­ji­mo, dė­kin­gu­mo, pa­si­di­džia­vi­mo, pa­gar­bos. Ge­ri žmo­nės neiš­ny­ko su di­no­zau­rais. Ti­kiu, kad vis­kas bus ge­rai, nes tu­ri bū­ti ge­rai. AČIŪ!!!“.

Pa­ly­dint 2019 me­tus at­kak­liam, ne­si­kra­čiu­siam at­sa­ko­my­bės, ne­skai­čia­vu­siam dar­bo va­lan­dų bend­ruo­me­nės ly­de­riui Aly­taus me­rui Ne­ri­jui Ce­siu­liui bu­vo įteik­ta LRT „Me­tų po­pu­lia­riau­sio“ ap­do­va­no­ji­mo sta­tu­lė­lė.

Tę­si­nys ki­ta­me laik­raš­čio nu­me­ry­je.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.