Naujausios
Visas gyvenimas – Daunorių kaime
Genovaitės visas gyvenimas prabėgo Daunorių kaime. Čia ji gimė, čia užaugo, čia du vaikus užaugino – dukrą Laimą ir sūnų Gediminą.
Čia išbraidytos visos pievos – takeliai praminti, ten, šlaite, žemuogės surinktos, o tolėliau, prie miško, avietynas pakely...
„Kokia laimė! Visas gyvenimas pragyventas Tėviškėje. Dabar nebijau ir numirti, pašauks ir eisiu...“ – porina senolė.
Paklausta, kaip jaučiasi sulaukusi 100 metų, Genovaitė greitai atsako: “Šimtas matų ir aštuoni, kaip žilvitis, tėvo kluoni...“.
Sveikatėlė jau kartais sušlubuoja, bet senolė džiaugiasi: „Ne visada ir ne visur skauda...“
Genovaitė mokėjo dirbti visus ūkio darbus
Genovaitės tėvai – Emilija ir Juozapas Pašakarniai – buvo ūkininkai. Šeimoje augo septyni vaikai. Genovaitė buvo labai gabi, todėl per dvejus metus sugebėjo pabaigti keturis skyrius Meilūnų kaimo mokykloje.
Ji svajojo būti daktare. Tėvas, kad ir labai mylėjo dukterį, bet toliau į mokslus neišleido. Būdama vyriausia, ji turėjo padėti mamai auginti brolius ir seseris. Mokėjo dirbti visus ūkio darbus ir puikiai vadeliojo arklius.
Mamą rūpestingai prižiūri dukra
Jau daug metų mamą rūpestingai prižiūri dukra Laima. Ji visada žino, kada ir kokių vaistų reikia paduoti, kada kokių žolelių arbatos išvirti, ką paruošti valgyti. Genovaitė Pašakarnytė gyvena kartu su sūnumi. Jis nuo vaikystės invalidas, tad dukrai dabar tenka abu prižiūrėti. Gerai, kad Laima gyvena kitoje kelio pusėje, tai keletas žingsnių ir jau atskuba mamai į pagalbą.
Dukra prisimena: „Daktarai buvo nustatę mamytei visokiausių ligų. Nepaisant visų gydytojų prognozių, ji sulaukė gražaus 100 metų jubiliejaus. Gal todėl, kad niekada nepersivalgo, nelaiko pykčio savyje. Mėgsta valgyti senoviškai – raugintus kopūstus, varškę su bulvėmis, kiaušinius su krienais“.
Išdainuoja visas jaunystės dainas
Rodos dar taip neseniai Daunorių kaime gyveno trys vienmetės senolės. Visos jos buvo gimusios 1925 metais. Viena iš jų Ona Grytienė iš šios žemės išėjo nesulaukusi 94-ojo gimtadienio, o paskui ją ir Valerija Mažuolienė, nesulaukusi 95-ojo jubiliejaus.
Dabar jubiliatę aplanko tik Genovaitė Miežienė. Ji gyvena visai netoli. Kai abi susitinka, tai išdainuoja visas jaunystės dainas. G. Miežienė stebisi senolės atmintimi: „Taip tai nelabai ką prisimena, bet žodžius žino visų dainų. Aš nebeprisimenu kitų dainų žodžių, nors esu jaunesnė, o ji prisimena“.
Kol sveikatos turėjo augino gėles
Genovaitė Pašakarnytė, kai sveikatos turėjo, labai mėgo auginti gėles. Gelėmis buvo apsodinta aplink visą namą. Po langais visada žydėdavo pinavijos, jurginai, levažundžiai, tulpės, raktažolės, žaliuodavo mirtos ir rūtos. Ji žinojo visus gėlių pavadinimus. Gėlių „plencais“ mainydavosi su kaiminkom ir pažįstamais.
Dukra stebisi mamos darbštumu ir meile gėlėms: „Juk vienai buvo sunku auginti vaikus ir nudirbti visus ūkio darbus, bet ji visada surasdavo laiko gėlėms. Pamatysi, jau ir purto velėnas, bedžioja žemę, neša perpuvusį mėšlą ir vėl sodina naujas gėles“.
Pašakarnių šeima turėjo gerus balsus
„Po karo Daunorių kaime pas Pikūną kaimo gyventojai rinkdavosi melstis. Visą gegužės mėnesį čia vykdavo gegužinės pamaldos (mojavos), skirtos Švč. Mergelės Marijos pagarbinimui.
Gegužinių pamaldų proga būdavo puošiamas altorėlis su gėlių girliandomis ir pastatoma Marijos skulptūra. Genovaitė Pašakarnytė, turėdama gražų balsą, visada eidavo giedoti. Po pamaldų kieme jaunimas dar ilgai dainuodavo ir šokdavo. Visa Pašakarnių šeima turėjo gerus balsus“, – prisimena Genovaitė Miežienė.
Kitais metais 100-ąjį jubiliejų švęs vabalninkietė
Daunorių kaimo ilgaamžės visi broliai ir seserys išėjo ten, kur gyvens amžinąjį gyvenimą, o Genovaitė su savo atlaidžia širdimi ir šiandien dainuoja.
Ji – vienintelė Vabalninko seniūnijoje šiais metais bus atšventusi 100-ąjį jubiliejų. Kitais metai garbingą, šimto metų, jubiliejų švęs vabalninkietė Janulienė Emilija-Otilija.
